Naujausioje šių metų užimtumo apžvalgoje dėl darbuotojų apsaugos ir COVID-19 krizės nurodoma, kad 34 šalių reitinge Lietuva gegužę pagal nedarbo rodiklį yra septintoje vietoje su kiek mažesniu nei 10 proc. nedarbo lygiu, o ją lenkia Latvija, Čilė, JAV, Kanada ir kelios kitos šalys.
Kalbant apie nedarbo lygio augimą nuo šių metų vasario iki gegužės, Lietuvoje jis augo sparčiau nei Latvijoje (2,9 proc. punkto). Lietuva šiuo atžvilgiu atsidūrė ketvirtoje vietoje po JAV, Kanados ir Kolumbijos.
Organizacija nurodo, kad nuo epidemijos pradžios įvykę pokyčiai nedarbo statistikoje įvairiose šalyse pastebimai skiriasi, o tai atskleidžia tiek „fundamentalius“ šalių pasirinkto atsako į krizę skirtumus, tiek ir iššūkius surenkant ir lyginant pačią statistiką pandemijos metu. Kartu pabrėžiama, kad nedarbo rodikliai atskleidžia tik dalį visos krizės darbo rinkoje paveikslo.
EBPO teigimu, didelę įtaką darbo rinkos dinamikai Lietuvoje daro 2017 metais priimtas naujas Darbo kodeksas.
„Naujasis Darbo kodeksas (...) suteikia daugiau lankstumo darbdaviams tiek darbuotojų atleidimo, tiek ir laikino įdarbinimo prasme“, – rašoma apžvalgoje.
Organizacija pažymi, kad pavyzdžiui, Italijoje ar Portugalijoje minėtu kelių mėnesių laikotarpiu fiksuojamas stebinantis nedarbo sumažėjimas reiškia ne galimai veiksmingą darbo rinkos politiką, bet veikiau tam tikrą neaktyvumą, bedarbiams tiesiog liovusis ieškoti darbo pandemijos metu.
EBPO generalinis sekretorius Angel Gurria teigia, kad apžvalga atskleidžia niūrų COVID-19 pandemijos poveikį darbo rinkoms.
„Pandemija nušlavė visą darbo rinkų pažangą, padarytą per pastarąjį dešimtmetį po pasaulinės ekonominės krizės“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo A.Gurria.
Pasak jo, vertinant krizės pasekmes svarbu matyti ir negeroves, kurios lydį nedarbą: skurdą, asmens bankrotus, depresiją, nusikalstamumą. Tačiau EBPO vadovas ragino neidealizuoti ikikrizinio laikotarpio ir skatino pažvelgti į krizę kartu kaip į šansą patobulinti praeities trūkumus.
„Turime pripažinti, kad tai, kas iki krizės buvo „normalu“, taip pat turėjo trūkumų. Turime atlikti struktūrinius savo ekonomikų ir visuomenių pokyčius, idant taptume lankstesni, būtų daugiau įtraukimo. Vienas iš svarbiausių šios apžvalgos pranešimų yra tai, kad dabartinė krizė suteikia galimybę padaryti būtent tai: imtis tų būtinų pokyčių“, – sakė A.Gurria.
Jo teigimu, kartu būtina veikti greitai ir suteikti tikslinę paramą toms grupėms darbuotojų, kurie dar iki krizės turėjo problemų, o dabar patiria dar didesnių sunkumų: mažai uždirbantieji, savarankiškai dirbantieji, moterys ir kiti.
EBPO birželį prognozavo (ir dabar iš esmės nepakeitė prognozių), kad jeigu pernai nedarbas Lietuvoje siekė 6,3 proc., šiemet jis išaugs iki 9,1 proc., o 2021 metais sumažės iki 8,2 proc. Tokie skaičiai pateikiami su sąlyga, kad bus viena epidemijos banga. Pagal dviejų bangų scenarijų, nedarbas šiemet išaugs iki maždaug 9,5 proc., o kitąmet turėtų sulėtėti iki 8,7 proc.
Organizacijos teigimu, Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 8,1-10,4 proc., o kitąmet augs 3,4-6,4 proc. – vėlgi, priklausomai nuo koronaviruso plitimo tendencijų.
„Turtingųjų ekonomikų klubu“ dažnai vadinamos EBPO nare Lietuva tapo 2018 metais.