EBPO ataskaitoje teigiama, kad nuo 2005 m. Lietuva padarė pažangą atsiedama aplinkai žalingus veiksnius, pvz., šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir kitų oro teršalų išmetimą, komunalinių atliekų susidarymą, energijos ir medžiagų vartojimą, vandens išgavimą – nuo ekonomikos augimo. Pagerintas ir nuotekų valymas, išplėstas saugomų teritorijų tinklas.
Tačiau EBPO konstatuoja, kad pažanga nepakankama, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir sumažintas vis intensyvesnio žemės ūkio plėtojimo daromas poveikis.
EBPO taip pat konstatuoja, kad Lietuvoje nepakankami taršos mokesčiai.
„Pajamos iš mažiau konkurenciją iškraipančių su aplinka susijusių mokesčių 2018 m. sudarė apie 2 proc. BVP. Tai buvo mažiau nei 2000 m. ir mažiau nei EBPO Europos vidurkis, kuris yra 2,3 proc. Beveik visos pajamos (90 proc.) gaunamos iš naftos ir naftos produktų akcizų, likusią dalį sudaro taršos ir gamtos išteklių naudojimo mokesčiai“, – teigiama ataskaitoje.
EBPO ekspertai pabrėžia, kad Lietuvoje benzino ir dyzelino akcizai yra vieni žemiausių tarp EBPO narių. Šalyje taip pat yra vienas didžiausių „dyzelino diferencialų“, t. y. dyzelinui taikomo mokesčio tarifo atotrūkis nuo taikomo benzinui.
„Mažas dyzelino mokesčio tarifas sąlygojo, kad per pastarąjį dešimtmetį dyzelinių keleivinių transporto priemonių sparčiai daugėjo. Todėl išaugo išmetamų oro teršalų kiekis, o jie darė neigiamą poveikį žmonių sveikatai“, – mano ekspertai.
2019 m. Lietuvoje 69,2 proc. visų keleivinių transporto priemonių buvo varomos dyzelinu, o 2010 m. tokių transporto priemonių buvo tik 15,2 proc.
„Tai reiškia, kad dyzelinių transporto priemonių dalis yra didžiausia iš visų ES šalių“, – konstatuoja EBPO.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad vienas teigiamas pokytis – nuo 2015 m. iki 2020 m. beveik tris kartus padidėjo mokestis, taikomas žemės ūkyje naudojamam dyzelinui.
„Mokesčiai, taikomi energijos produktams ne visiškai atspindi su energijos vartojimu susijusias aplinkosaugos sąnaudas. Efektyvieji mokesčių tarifai, taikomi dėl energijos vartojimo išmetamam anglies dioksido (CO2) kiekiui, yra maži, ypač kelių transporto sektoriuje. Lietuva netaiko konkretaus anglies dioksido mokesčio.
Tikimasi, kad 2021 m. priimant teisės aktus bus peržiūrėtas akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų mažinimas iškastiniam kurui, į degalų kainas bus įtraukta mokesčių dalis, susijusi su CO2, susiejant visų degalų mokesčių tarifus su išmetamu CO2 kiekiu“, – rašoma rekomendacijose Lietuvai.
2019 m. parama iškastinio kuro vartojimui sudarė 34 proc. energijos mokesčių pajamų. Jas daugiausia sudaro mokesčių lengvatos naftos produktų naudojimui, visų pirma mažesnis šildymui naudojamo krosnių kuro ir žemės ūkyje naudojamo dyzelino apmokestinimas. Šios mokesčių lengvatos siaurina mokesčių bazę ir mažina anglies dioksido kainas. Per pastarąjį dešimtmetį parama iškastinio kuro vartojimui gerokai išaugo, nes didėjo negautos pajamos dėl mokesčių lengvatų.
EBPO nuomone, teigiamas pokytis – 2020 m. Lietuvoje įvestas naujas lengvųjų automobilių registracijos mokestis. Jo tarifai diferencijuojami pagal transporto priemonės išmetamo CO2 kiekį ir naudojamus degalus.
„Tačiau mokestis taikomas tik transporto priemonėms, išmetančioms daugiau kaip 130 gramų CO2 vienam nuvažiuotam kilometrui (gCO2/km). Taršesnėms transporto priemonėms taikomi palyginti maži tarifai, ypač ne dyzelinėms transporto priemonėms“, – teigiama ataskaitoje.
Dyzelinių transporto priemonių dalis yra didžiausia iš visų ES šalių
Ekspertai kaip išskiria ir kelis pažangos ženklus – Lietuva planuojama pakeisti sunkiasvorėms transporto priemonėms taikomą eurovinjetės mokestį už naudojimąsi keliais pagal laiką ir taikyti mokestį už naudojimąsi keliais pagal nuvažiuotą atstumą, diferencijuotą pagal transporto priemonės euroklasę.
Be to, svarstoma galimybė įvesti metinį mokestį keleivinių transporto priemonių savininkams, kuris priklausytų nuo automobilio ekologiškumo, bet ne nuo nuvažiuoto atstumo.
Mokesčiai už oro ir vandens taršą yra nedideli
EBPO pastebi, kad nedideli ir kiti taršos mokesčiai – tam tikriems iš stacionarių šaltinių išmetamiems oro ir vandens teršalams. Nors mokesčio tarifus už kai kuriuos į orą išmetamus teršalus, pavyzdžiui, kietąsias daleles, sunkiuosius metalus ir lakiuosius organinius junginius, numatoma palaipsniui didinti iki 2023 m., konstatuojama, kad net ir padidinti mokesčių tarifai yra nedideli.
EBPO mano, kad reikėtų didinti ir sąvartynų mokestį. Siekiant sumažinti komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose, sąvartynų mokestis kasmet iki 2024 m. didės 5 eurais už toną, kol pasieks 25 eurus už toną sąvartyne šalinamų atliekų.
„Reikėtų daugiau padidinti mokesčio tarifą, kad jis atitiktų Vyriausybės iš pradžių pasiūlytą 50 Eur už toną tarifą“, – mano EBPO.
Suprasti akimirksniu
- Laipsniškai didinti dyzelino mokesčio tarifą bent iki dabartinio benzinui nustatyto mokesčio tarifo lygio ir įvertinti, ar reikėtų dar labiau didinti abiejų mokesčių tarifus, siekiant skatinti netaršių transporto priemonių pardavimą.
- Įvesti anglies dioksido mokestį visam iškastiniam kurui, kuriam netaikomas ES ATLPS, įskaitant anglies naudojimą namų ūkiuose, ir ilgainiui laipsniškai didinti mokesčio tarifus, taip pat teikiant priemones, skirtas lengvinti naštą labiausiai paveiktiems namų ūkiams.
- Išplėsti naują pagal CO2 diferencijuojamą registracijos mokestį ir taikyti jį visoms keleivinėms transporto priemonėms, įskaitant klases, kurių išmetamo CO2 kiekio lygis mažesnis nei 130 g CO2/km; didinti mokesčio tarifus visoms transporto priemonėms, nesuteikiant pranašumo varomiems dyzelinu.
- Nustatyti metinį motorinių transporto priemonių mokestį keleivinėms transporto priemonėms, – mokesčio tarifas turi priklausyti nuo transporto priemonės išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekio, apsvarstyti galimybę pridėti prie šio mokesčio susijusį su atstumu komponentą.
- Įvesti planuojamą kelių naudojimo mokestį pagal kilometrus sunkiosioms transporto priemonėms ir svarstyti galimybes diferencijuoti mokesčio tarifus pagal dienos laiką ir savaitę, siekiant spręsti kelių perkrovimo problemą.
- Didinti oro ir vandens taršos mokesčius, kad būtų geriau atspindėta socialinė išmetamųjų teršalų daroma žala, taip pat kurti paskatas pereiti prie švaresnių technologijų, teikti pirmenybę daug mažesniam teršalų kiekiui.
- Laipsniškai atsisakyti viso iškastinio kuro paramos priemonių, įskaitant PVM tarifo sumažinimą centriniam šildymui, imantis atitinkamų priemonių labiausiai paveiktų įmonių ir namų ūkių naštai sumažinti.
- Sukurti kelias suinteresuotąsias šalis įtraukiantį mechanizmą sekti ir palaikyti susijusių su aplinka mokesčių ir subsidijų reformą, greitai parengti planą, kaip laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro ir kitų aplinkai kenksmingų priemonių subsidijų.
- Laipsniškai didinti savivaldybių atliekų sąvartynų mokestį, kad jis būtų didesnis nei šiuo metu numatyto lygio.
Darnaus vystymosi tikslai atsilieka nuo kaimynių
EBPO taip pat pastebi, kad pažanga siekiant 2030 m. darnaus vystymosi tikslų atsilieka nuo kaimyninių šalių daromos pažangos ir konstatuoja, kad kai kurie teigiami aplinkosaugos rezultatai (oro kokybė, išmetamų ŠESD kiekis) dėl COVID-19 krizės greičiausiai bus laikini.
EBPO taip pat pastebi, kad Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Vyriausybė užsibrėžė ilgalaikį tikslą iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą CO2 kiekį ir ragino Lietuvą kuo plačiau integruoti klimato kaitos švelninimo politiką įvairiuose sektoriuose, kad pasiektų naująjį ES 2030 m. tikslą – sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 55 proc.
„Nors ekonomika pasižymi mažesne anglies dioksido tarša ir energijos suvartojimu nei vidutiniškai EBPO šalyse, pagal abu rodiklius šiek tiek viršijamas EBPO Europos šalių vidurkis. Kartu su vietinių biomasės ir vėjo energijos ištekliais šalies poreikiai tenkinami importuojant iškastinio kuro ir elektros energiją“, – pastebima ataskaitoje.
„Todėl energijos vartojimo efektyvumas ir geras susisiekimas yra strategiškai svarbūs energetiniam saugumui užtikrinti“, – pabrėžia ekspertai.
Dominuoja nafta
Ataskaitoje taip pat primenama, kad tarp įvairių energijos rūšių dominuoja nafta – ji sudaro 38 proc. Per pastarąjį dešimtmetį ši dalis išaugo (kaip ir gamtinių dujų) siekiant patenkinti didėjančią transporto paklausą ir panaikinti energijos trūkumą, kai 2009 m. uždaryta vienintelė šalies atominė elektrinė.
2005–2019 m. laikotarpiu energijos tiekimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių išaugo daugiau kaip dvigubai: nuo maždaug 10 proc. iki daugiau kaip 20 proc.
2018 m. atsinaujinantys energijos ištekliai (daugiausia šildymui naudojama mediena) sudarė 25 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo ir taip pasiektas 2020 m. tikslas – 23 proc. (ir viršytas ES vidurkis).
EBPO Rekomendacijos dėl klimato, oro, atliekų ir gamtinių išteklių valdymo:
- Remti ambicingą anglies dioksido poveikio neutralumo tikslą nustatant ir išnaudojant klimato politikos ir nacionalinių prioritetų sinergijas verslo plėtros, energetinio saugumo, oro ir vandens kokybės, gyvenimo kokybės ir būsto srityse.
- Optimaliai naudoti ES lėšas, visų pirma ekonomikos gaivinimo lėšas, siekiant paspartinti NEKSVP ir kitų susijusių politikos krypčių įgyvendinimą, stebėti pažangą siekiant tikslų ir atidžiai stebėti atskirų politikos krypčių rezultatus.
- Mažinti išmetamo amoniako kiekį reguliuojant mineralinių trąšų naudojimą ir įgyvendinant gerą ūkininkavimo praktiką, pavyzdžiui, integruotą mėšlo tvarkymą.
- Atidžiai stebėti oro kokybę tankiai apgyvendintose miestų teritorijose, kuriose šildymui naudojami dideli kietojo kuro kiekiai, prireikus nustatyti privalomus kietojo kuro kokybės reikalavimus, sustiprinti buitinių šildymo prietaisų kontrolę.
- Sumažinti azoto išskyrimą žemės ūkyje, nustatant trąšų naudojimo planavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimus, griežtesnius trąšų naudojimo apribojimus tikslinėse teritorijose, savanoriškus metodus, informuotumo didinimo iniciatyvas ir ūkininkų mokymą.
- Užbaigti nuotekų valymo ir vandentiekio infrastruktūros atnaujinimą, kad būtų sumažintas poveikis vandens telkiniams.
- Išlaikyti pažangą atliekų pakartotinio naudojimo ir panaudojimo srityje, plečiant programas, kuriomis skatinama keisti elgseną ir skatinti namų ūkius geriau rūšiuoti atliekas.
- Projektuojant visą gaminio ir statybinių medžiagų gyvavimo ciklą daugiau dėmesio skirti atliekų susidarymo mažinimui.
- Integruoti biologinės įvairovės aspektus į Vyriausybės politiką; gerinti biologinės įvairovės apsaugos priemonių planavimą ir įgyvendinimą bei biologinės įvairovės būklės priežiūrą už saugomų teritorijų ribų.
- Apsvarstyti galimybę įvesti mokėjimus už ekosistemų paslaugas ir tvarų miškų valdymą, užtikrinti biologinės įvairovės apsaugos programų finansinį tvarumą.
Nuo 2005 m. energijos suvartojimas išaugo daugiausia dėl padidėjusios paklausos transporto sektoriuje. Šalis atsilieka nuo 2020 m. galutinio energijos suvartojimo tikslo. Pagal NEKSVP tikimasi, kad 2020–2030 m. galutinis energijos suvartojimas bus sumažintas 15 proc.
Nuo 2009 m. išmetamų ŠESD kiekis iš esmės nepakito. Nuo 2005 m. EBPO vidutinis vienam gyventojui tenkantis išmetamųjų ŠESD kiekis mažėjo, todėl Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis išmetamųjų ŠESD kiekis buvo stabilus, bet mažesnis už EBPO ir EBPO Europos vidurkį.
Du trečdalius išmetamo ŠESD kiekio sudaro energetikos (įskaitant transportą), žemės ūkio ir pramonės sektorių išmetamas ŠESD kiekis. Nuo 2013 m. transporto išmetamas ŠESD kiekis labai sparčiai didėjo ir nuo 2005 m. išaugo 50 proc. Tai daugiausia susiję su padidėjusiu keliais vežamų prekių kiekiu ir didesniu lengvųjų automobilių išmetamų teršalų kiekiu.
Žemės ūkis turi didelį poveikį vandens kokybei
EBPO pastebi, kad stebėsenos duomenys rodo, jog dėl maisto medžiagų prietakos didėja vandens tarša visoje šalyje. Pagrindinė padidėjusios taršos azoto junginiais priežastis yra ta, kad žemės ūkis suintensyvėjo ir buvo pereita prie kultūrų, kurias reikia intensyviau tręšti, nesumažinant su tuo susijusio poveikio aplinkai.
Pastaraisiais metais daugiau nei pusė stebimų upių, esančių žemės ūkio paskirties teritorijose, pagal ES Vandens pagrindų direktyvą nebuvo „geros“ būklės. Azoto prietaka į Baltijos jūrą padidėjo, nors kelios kitos Baltijos jūros šalys jį sumažino.
Antra svarbi vandens taršos maistinėmis medžiagomis priežastis – nepakankamai išvalytos nuotekos, kuriose susikaupia daug fosforo.
„Numatoma skirti lėšų ir planuojama prijungti daugiau namų ūkių prie nuotekų tinklo bei modernizuoti kelis likusius valymo įrenginius, kurie nėra pastatyti pagal šiuolaikinius standartus. Ankstesniais laikotarpiais tokie infrastruktūros atnaujinimai sėkmingai gerino vandens kokybę. Tačiau šios priemonės daugiausia buvo finansuojamos ES lėšomis. Ateityje jos vis dažniau turės būti finansuojamos iš savų lėšų“, – rašoma rekomendacijose.
Be to, intensyvesnė ariamoji žemdirbystė, žemės apleidimas smulkaus ūkininkavimo vietovėse ir miškininkystės veikla daro didžiausią spaudimą biologinei įvairovei.
„Per pastaruosius 15 metų padidėjo ariamos žemės ir miškų plotai, kurie sudaro maždaug trečdalį viso žemės ploto. Urbanizacijos poveikis, palyginti su Europos standartais, yra nedidelis: miestų teritorijos sudaro apie 3,5 proc. viso žemės ploto. Nuo 2000 m. žemės užėmimas (nauja statyboms naudojama žemė), palyginti su žemės plotu, yra šeštas mažiausias Europos Sąjungoje“, – rašoma ataskaitoje.
Reikia aktyvesnių patikrinimų
EBPO pastebi, kad Lietuvoje vykdo mažai planinių patikrinimų dėl taršos, o baudos – per mažos.
Planinių patikrinimų dalis – šiek tiek daugiau nei pusė visų patikrinimų – yra mažesnė nei daugumoje EBPO šalių narių, o tai rodo, kad atitikties stebėsena iš esmės yra reaktyvi, rašoma ataskaitoje.
Pastaraisiais metais atlikta mažiau metinių planuotų patikrinimų, o patikrinimų, atliekamų reaguojant į incidentus ir skundus, buvo atlikta daugiau.
„Informacija apie reguliuojamas įmones tvarkoma prastai, todėl gali atsirasti spragų planuojant patikrinimus. Neatitikimų lygis yra aukštas, nes daugiau kaip per 60 proc. patikrinimų vidutiniškai nustatomas bent vienas pažeidimas.
Nepaisant 2020 m. įtvirtintų teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama sustiprinti vykdymo užtikrinimo priemones, administracinės baudos vis dar yra per mažos, kad darytų atgrasomąjį poveikį, o per metus skiriamų baudų skaičius 2016–2020 m. sumažėjo maždaug perpus“, – pastebi ekspertai.
Be to, surenkama tik apie du trečdaliai paskirtų baudų, o tai dar labiau mažina administracinių nuobaudų veiksmingumą. Baudžiamųjų bylų iškeliama nedaug, tik pusė jų baigiasi kaltinamuoju nuosprendžiu.
Reikia skatinti atkurti aplinkai padarytą žalą
Lietuvos teisės aktais reikalaujama, kad aplinka, kuriai padaryta žala, būtų kiek įmanoma atkurta taikant aplinkos atkūrimo priemones. Tačiau, kaip ir kitose dviejose Baltijos valstybėse, atsakinga šalis paprastai moka piniginę kompensaciją žalai atlyginti į tam skirtą biudžeto fondą, o ne atlieka atkūrimo darbus.
„Tokia kompensacija neatspindi realios žalos aplinkai ir neskatina žalos atkūrimo“, – mano EBPO ekspertai.
Siekiant užtikrinti dabar ir anksčiau atsiradusios taršos išvalymą finansinio saugumo mechanizmai beveik nenaudojami. Todėl, jei atsakinga šalis yra nemoki, valstybei tenka didelė aplinkos atkūrimo našta.
„Dėl to Lietuva, siekdama sutvarkyti senai užterštas teritorijas, beveik visiškai pasikliauja ES finansavimu. Kad būtų sutvarkyta apie 800 visoje šalyje esančių užterštų vietų reikia įdėti kur kas daugiau pastangų“, – apibendrina ekspertai.
