Labiausiai išsivysčiusius ūkius vienijančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovas pabrėžė, jog koordinavimo mastas turi būti didesnis už praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio Naująjį kursą ir Maršalo planą, kuris padėjo atstatyti Europos ekonomiką po Antrojo pasaulinio karo.
„Vis labiau didėja“ pasaulinės recesijos šių metų pirmąjį pusmetį tikimybė ir „privalome jau dabar imtis veiksmų, kad būtų išvengta užsitęsusios recesijos“, – pareiškė EBPO generalinis sekretorius Angelis Gurria.
„Susitvarkyti su tiesiogine ekstremalia visuomenės sveikatai padėtimi, atremti ekonominį sukrėtimą ir nutiesti kelią link atsigavimo bus galima tik didelėmis, patikimomis ir tarptautiniu mastu koordinuojamomis pastangomis“, – pareiškė jis savaitgalį paskelbtame pranešime.
Daugelis vyriausybių jau paskelbė pradedančios įgyvendinti priemonių prieš COVID-19 pandemiją paketus, kuriuose numatomos milžiniškos išlaidos – net didesnės už patvirtintąsias per 2008 metų finansų krizę.
Tačiau tokios grupės, kaip Didysis septynetas (G7) ar Didysis dvidešimtukas (G20), kol kas neparengė jokių bendrų veiksmų planų.
Pasak A.Gurria, vyriausybės turi dirbti išvien, kad galėtų užtikrinti pažangą mokslo srityje, įskaitant masinį testavimą dėl koronaviruso ir vakcinų tyrimus.
Ekonomikos srityje, anot jo, valdžia turėtų spręsti tokius klausimus, kaip tiesioginė finansinė pagalba dirbantiesiems savarankiškai, kurie kai kuriose šalyse negauna dirbantiesiems visą darbo dieną ar samdomiems darbuotojams siūlomos pagalbos.
Apie strateginių bendrovių gelbėjimą kalbančios vyriausybės, pasak EBPO vadovo, taip pat turėtų teikti pagalbą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), visų pirma paslaugų ir turizmo sektoriuose.
„Turi būti padaryta viskas, kad būtų užsitarnautas pasitikėjimas tarp piliečių, kurie mūsų ekonomikos silpnumą jautė dar prieš tai, kai visa tai prasidėjo“, – pareiškė jis.
