Naujojoje organizacijos ataskaitoje sakoma, kad praėjusiais metais buvo sunaudota 460 mln. tonų plastiko, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei 2000 metais.
Paryžiuje įsikūrusi organizacija pranešė, kad plastiko atliekų kiekis per tą laiką išaugo daugiau nei dvigubai iki 353 mln. tonų.
„Atsižvelgiant į nuostolius, patiriamus perdirbant plastiką, tik 9 proc. plastiko atliekų buvo galiausiai perdirbta, 19 proc. buvo sudeginta, o beveik 50 proc. iškeliavo į sanitarinius sąvartynus“, – teigiama apžvalgoje „Global Plastics Outlook“.
Likę 22 proc. buvo išmesti į nekontroliuojamus sąvartynus, sudeginti atvirose duobėse arba pateko į aplinką.
Dėl COVID-19 pandemijos plastiko naudojimas 2020 metais sumažėjo 2,2 proc., palyginti su ankstesniais metais. Visgi vienkartinio plastiko naudojimas augo, o ekonomikai atsigaunant, bendras plastiko naudojimas vėl padidės.
Ataskaitoje teigiama, kad plastikui 2019 metais teko 3,4 proc. pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o 90 proc. plastiko „buvo gaminama ir perdirbama naudojant iškastinį kurą“.
Atsižvelgiant į visuotinį atšilimą ir taršą, „taip pat bus labai svarbu, kad šalys į iššūkį atsakytų koordinuotais ir visuotiniais sprendimais“, – pranešime teigė EBPO generalinis sekretorius Mathias Cormannas.
EBPO pasiūlė keletą „svertų“, skirtų šiai problemai spręsti, įskaitant perdirbtų plastikų rinkos plėtrą, kuri sudaro 6 proc. visos rinkos – daugiausia dėl to, kad jie yra brangesni.
Organizacija pridūrė, kad naujosios technologijos, susijusios su plastiko ekologinio pėdsako mažinimu, sudaro tik 1,2 proc. visų gaminio inovacijų.
Ragindama užtikrinti „labiau žiedinį plastiko gyvavimo ciklą“, EBPO teigė, kad politika taip pat turi apriboti bendrą vartojimą.
EBPO taip pat paragino „dideles investicijas į pagrindinę atliekų tvarkymo infrastruktūrą“, įskaitant 25 mlrd. eurų per metus, skirtus stiprinti pastangas mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
Pranešimai paskelbti likus mažiau nei savaitei iki JT Aplinkos asamblėjos sesijos pradžios vasario 28 dieną Nairobyje, kur turėtų prasidėti oficialios derybos dėl būsimos plastikų sutarties, kurios apimtis vis dar nėra žinoma.
Remiantis antradienį paskelbtos apklausos bendrovės „Ipsos“ apklausos, atliktos 28 šalyse, vidutiniškai 88 proc. respondentų teigė, kad tarptautinė sutartis dėl kovos su plastiko tarša yra „gana svarbi (23 proc.), „labai svarbi“ (31 proc.) arba „būtina“ (34 procentai). Apklausą užsakė Pasaulio laukinės gamtos fondas.