ECB Valdančioji taryba, susidedanti iš 25 narių, pakartojo beprecedentį rugsėjį žengtą žingsnį, nuspręsdamas dar kartą padidinti visas tris pagrindines palūkanų normas (pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis) 75 baziniais punktais, todėl dabar jos sieks nuo 1,5 iki 2,25 procento.
Šio žingsnio buvo plačiai tikimasi, nes ECB susiduria su spaudimu pažaboti rekordiškai aukštą infliaciją, kurią daugiausia lėmė staigiai išaugusios energijos kainos po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Euro zonoje infliacija rugsėjį siekė 9,9 proc., beveik penkis kartus viršydama ECB nustatytą 2 proc. tikslą.
Paskelbtame pranešime bankas perspėjo, kad euro zonoje infliacija „tebėra per didelė“, kaltindamas dėl to tokius veiksnius kaip „sparčiai augančios energijos ir maisto kainos, pasiūlos kliūtys ir paklausos atsigavimas po pandemijos“.
Kaip ir kiti centriniai bankai, ECB ėmėsi virtinės palūkanų normų didinimų, kuriais siekia sumažinti paklausą, pabrangindamas kreditus namų ūkiams ir įmonėms.
Tačiau didesnės skolinimosi išlaidos taip pat slopina ekonominį aktyvumą, todėl daugėja ženklų, kad euro zonos perspektyvos niaukiasi.
Siekdamas sumažinti kainų spaudimą, ECB „užmerkė akis į recesijos riziką“, pažymėjo banko ING ekonomistas Carstenas Brzeski (Karstenas Bžeskis).
ECB ketvirtadienį perspėjo vyriausybes, mėginančias sumažinti didėjančių energijos kainų keliamą spaudimą namų ūkiams ir įmonėms, nedidinti savo viešosios skolos naštos.
„Vyriausybės turėtų vykdyti fiskalinę politiką, įrodančią, kad jos yra pasiryžusios palaipsniui mažinti aukštą valstybės skolos santykį“, – spaudos konferencijoje paragino ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ir pridūrė, kad politikos formuotojai turėtų pasirinkti priemones, kurios yra „laikinos ir skirtos pažeidžiamiausiems asmenims“.
Ch.Lagarde pareiškė, kad bankas ir toliau didins palūkanų normas, siekdamas sumažinti rekordinę infliaciją.
„Ateityje sulauksime tolesnio palūkanų normų didinimo, nes normalizavimo procesas tęsiasi“, – spaudos konferencijoje Frankfurte kalbėjo pareigūnė. – „Dar yra ką nuveikti.“
Ji perspėjo, kad augimas euro zonoje gali toliau lėtėti, o infliacija – pasiekti naujas istorines aukštumas.
Pasak Ch. Lagarde, nuosmukis euro zonoje „yra daug akivaizdesnis“, o infliacija taip pat gali viršyti lūkesčius, „jei kils energijos ir maisto prekių kainos“.
ECB politikos formuotojai kitame posėdyje gruodžio mėnesį ketina apsispręsti, kaip pradėti likviduoti didžiulę Frankfurte įsikūrusios institucijos viešąją ir įmonių skolą.
Bankas nustatys „pagrindinius principus“, skirtus sumažinti jo didžiulį balansą, kuris išaugo iki trilijonų eurų, kai ilgus metus buvo taikomos ekspansinės priemonės, skirtos atkakliai žemai infliacijai paskatinti.
Kaip keisis įmokos bankams?
Paskolas turintiems gyventojams reikia stebėti EURIBOR rodiklį – tarpbankines palūkanų normas, kurios kyla priklausomai nuo ECB sprendimų. Tiesa, šis rodiklis aukštyn šokteli daugiau nei ECB bazinės palūkanų normos.
Šiuo metu 3 mėn. EURIBOR rodiklis siekia 1,6 proc., 6 mėn. – 2,1 proc., 12 mėn. – 2,7 proc.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas yra paskaičiavęs, kiek padidėtų paskolos įmoka, didėjant EURIBOR normai. Ekonomistas paskaičiavo tris atvejus – kai su paskola perkamas būstas už 50 tūkst. eurų, 100 tūkst. eurų ir 200 tūkst. eurų, o visais atvejais galioja tos pačios sąlygos: imama 30 metų trukmės paskola, sumokamas 15 proc. pradinis įnašas, o paskolos palūkanas sudaro 3 mėn. EURIBOR ir 2 proc. banko marža.
Pasiėmus 50 tūkst. eurų paskolą, kai 3 mėn. EURIBOR siekia 0 proc., mėnesio įmoka už būstą bankui būtų 157 eurai per mėnesį, o jei EURIBOR pakiltų iki 1 proc. – 179 eurai. Vadinasi, tektų mokėti 22 eurais daugiau per mėnesį. Pakilus EURIBOR iki 2 proc., kas mėnesį mokėti tektų 203 eurus.
| Jeigu perkamas būstas už 50 tūkst. eurų, imama paskola, pradinis įnašas 15% | ||||||
| EURIBOR 3 mėn., proc. | 0,0% | 0,5% | 1,0% | 1,5% | 2,0% | 2,5% |
| Mėnesio įmoka, eurais | 157 | 168 | 179 | 191 | 203 | 215 |
100 tūkst. eurų paskolą imantis gyventojas per mėnesį mokėtų 314 eurų per mėnesį, jei EURIBOR siektų 0 proc., tačiau jau 44 eurais daugiau (358 eurų), jei pakiltų iki 1 proc., ir 406 eurus, jei pakiltų iki 2 proc.
| Jeigu perkamas būstas už 100 tūkst. eurų, imama paskola, pradinis įnašas 15% | ||||||
| EURIBOR 3 mėn., proc. | 0,0% | 0,5% | 1,0% | 1,5% | 2,0% | 2,5% |
| Mėnesio įmoka, eurais | 314 | 336 | 358 | 382 | 406 | 431 |
Labiausiai išlaidos padidėtų pasiėmusiems 200 tūkst. eurų paskolą: mėnesinė įmoka būtų 628 eurai, jei EURIBOR siektų 0 proc., 717 eurų arba net 89 eurai daugiau per mėnesį, jei 1 proc., ir 812 eurų, jei 2 proc.
