„Augimo sąlygų suprastėjimas arba pinigų politikos sušvelninimas dideles skolas turinčiose šalyse gali padaryti poveikį fiskalinei prognozei ir, atitinkamai, rinkos požiūriui į tam tikras euro zonos valstybes emitentes“, – nurodoma dukart per metus skelbiamoje ECB finansinio stabilumo ataskaitoje.
Italija ataskaitoje nėra tiesiogiai paminėta, tačiau analitikai pažymi, kad būtent šios šalies politikų pareiškimai ECB kelia didžiausią rūpestį. Rinkimus Italijoje laimėjusios populistinės partijos nori imtis mokestinių ir biudžetinių skatinamųjų priemonių, kurios pažeidžia Europos Sąjungos (ES) taisykles ir dėl kurių šios šalies biudžeto deficitas ir 130 proc. BVP jau viršijanti valstybės skola gali dar padidėti.
Europos Komisija Italiją trečiadienį paragino mažinti valstybės skolos lygį.
O ECB vadovo pavaduotojas Vitoras Constancio ketvirtadienį pabrėžė, kad Italija privalo laikytis ES reikalavimų dėl mokesčių ir biudžeto politikos, ir pažymėjo, kad pastaruoju metu stebimas šalies vyriausybės dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumo didėjimas aiškiai rodo, kad tai yra būtina.
Finansinio stabilumo ataskaitoje ECB pažymėjo, kad sisteminės rizikos lygis euro zonoje per pastaruosius šešis mėnesius buvo žemas ir kad gerėjančios ekonomikos augimo perspektyvos leidžia tikėtis, kad jis toks ir išliks.
„Tačiau pasaulio finansų rinkose ryškėja pažeidžiamumo apraiškos“, – nurodoma ataskaitoje.
ECB trečiadienį paskelbė balandžio mėnesio posėdžio protokolą, kurio metu euro zonos centrinio banko vadovai protekcionizmą pavadino pagrindiniu neapibrėžtumo bendros valiutos bloko šalyse šaltiniu.
