„Galimas prekybos karas turbūt yra didžiausia rizika, pagrindinė grėsmė viso pasaulio ekonominei aplinkai ir kartu finansiniam stabilumui“, – Frankfurte įvykusioje spaudos konferencijoje pareiškė ECB vadovo pavaduotojas Luisas de Guindosas.
Be kitų veiksnių, tokių kaip „Brexit“ ir besivystančių rinkų silpnumas, euro zonos ekonomikos augimo lėtėjimą 2018 metų antrąjį pusmetį lėmė įtampa Briuselio, Vašingtono ir Pekino prekybos santykiuose.
Šių metų pirmąjį ketvirtį euro zonos ekonomikos augimas atsitiesė ir bendrasis vidaus produktas (BVP) per ketvirtį paūgėjo 0,4 proc., tačiau JAV ir Kinijos tęsiamo muitų mūšio šalutinis poveikis ir toliau daro neigiamą poveikį bendros valiutos blokui.
Be to, Baltieji rūmai vis neatsisako minties padidinti muitus iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms, kaip antai automobiliams.
ECB savo naujausioje finansinio stabilumo ataskaitoje įvardijo keturis pagrindinius veiksnius, kurie kelia riziką finansiniam stabilumui ir kurių poveikis padidėtų, jeigu sutriktų ekonomikos augimas.
Euro zonos centrinis bankas, be kita ko, paminėjo „netvarkingą“ bankų taikomos rizikingų paskolų palūkanų maržos padidėjimą, taip pat didėjančius nuogąstavimus dėl kai kurių bendrovių ir prasiskolinusių šalių, pavyzdžiui, Italijos, skolų tvarumo.
„Kai tik įtampa tarp Italijos vyriausybės ir Europos Komisijos sumažėja, mažėja ir“ Romos vyriausybės obligacijų bei etaloninių obligacijų, kaip antai Vokietijos, pajamingumo skirtumas, pažymėjo L. de Guindosas.
„Manau, pamoka yra gana aiški: labai svarbu laikytis fiskalinių taisyklių“, kurios taikomos euro zonos valstybėms narėms, „ir jų paisyti“, pridūrė jis.
Prie rizikos veiksnių ECB taip pat priskyrė nedidelį euro zonos bankų pelningumą, kuris galėtų dar sumažėti, jeigu sulėtėtų ekonomikos plėtra.
Beje, euro zonos centrinio banko analitikai nemano, jog mažą bankų pelningumą lemia nedidelės palūkanų normos, įskaitant neigiamą ECB indėlių palūkanų normą.
ECB ekspertai laikosi nuomonės, jog kalti yra patys bankai, kurių pagrindinės problemos yra susijusios su didelėmis išlaidomis, nepakankamu pajamų šaltinių diversifikavimu, taip pat su tuo, kad jie ilgą laiką laiko probleminį turtą ir visų pirma blogas paskolas savo balanse.
Tačiau centrinio banko ekspertai pabrėžia, jog Europos bankų kapitalo pakankamumo rodikliai tebėra geri, o tai rodo, kad jie sugebės atlaikyti galimus sunkumus.
ECB savo ataskaitoje taip pat pažymėjo, jog vis didesnę riziką prisiima nebankinės finansų įstaigos, kaip antai turto valdymo bendrovės, kurios galėtų patirti didžiulių nuostolių, jeigu staiga pasikeistų rizikos priedai.
