„Žemiausios normų ribos dar nesame pasiekę“, – pareiškė jis.
„Jeigu dėl naujų neigiamų veiksnių teks pabloginti euro zonos ekonomikos augimo prognozę arba jeigu finansinės sąlygos nepagerės tiek, kiek būtina infliacijai ir ekonomikos plėtrai paskatinti, mes galėsime dar sumažinti normas“, – pažymėjo ECB vyriausiasis ekonomistas.
Praėjusią savaitę ECB pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą sumažino nuo 0,05 proc. iki nulio. Palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, buvo sumažinta nuo 0,3 proc. iki 0,25 proc., o palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, – nuo minus 0,3 proc. iki minus 0,4 procento.
Be to, suma, kas mėnesį išleidžiama turto pirkimui, buvo padidinta nuo 60 mlrd. iki 80 mlrd. eurų.
Šis sprendimas „ekonominiu požiūriu yra pagrįstas“ ir pinigų politikos kryptis nebus keičiama tol, kol infliacijos rodiklis pradės nuosekliai artėti prie tikslinio 2 proc. lygio, pareiškė P. Praetas.
Žemiau šio ECB nustatyto tikslinio rodiklio infliacija euro zonoje laikosi jau trejus metus iš eilės. Vasarį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, vartojimo kainos bendros valiutos bloke sumenko 0,2 procento.