Ekonomikos atsigavimas nuo koronaviruso euro zonoje „sumažino daugelį mūsų pačių didžiausių baimių dėl ekonominių randų“, pažymėjo ECB viceprezidentas Luisas de Guindosas.
Tačiau „pandemijos sukeltos rizikos dar visiškai neišnyko, ypač dėl to, kad daugelyje pasaulio sričių skiepijimo pažanga išliko lėta“, – ECB finansinio stabilumo apžvalgos pratarmėje teigia L.de Guindosas.
Plačiai paplitęs vakcinavimas Europoje, kur 64,9 procento gyventojų yra gavę dvi vakcinų dozes, taip pat sumažino žemyno patiriamas pandemijos pasekmes artėjant 2022-iesiems.
Visgi neapibrėžtumas, susijęs su tolesne pandemijos eiga ir galimais ekonominio aktyvumo apribojimais reiškia, kad jis išlieka „viena iš pagrindinių pavojų ekonomikos augimui“, sakoma ataskaitoje.
Tuo pačiu metu pasaulinės tiekimo kliūtys ir staigus energijos kainų kilimas žemyne sukėlė naujų įtampų įmonėms, todėl kainos augo sparčiau, o tai gali „slopinti ekonomikos atsigavimą“.
ECB taip pat atkreipė dėmesį į kreditų, turto ir būsto įsigijimo „pertekliaus kišenių“ riziką, dėl kurios rinkos bus jautrios korekcijoms, ir „didelį dėl pandemijos susidariusį skolos lygį įmonių ir viešajame sektoriuose“.
Atsižvelgdamas į praėjusią savaitę pasibaigusią Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP26, kurioje šalys susitarė „laipsniškai sumažinti“ anglių naudojimą, ECB pažymėjo, kad „laiku įgyvendinti suderinti veiksmai“ dėl klimato kaitos sumažintų riziką finansų sistemai.
