„Nors mažos palūkanų normos apskritai palaiko ekonomiką, taip pat pastebime, jog daugėja rizikingo elgesio atvejų, o dėl to finansinio stabilumo srityje vidutiniu laikotarpiu ... galėtų kilti problemų“, – pareiškė ECB vadovės pavaduotojas Luisas de Guindosas.
Frankfurte įsikūręs euro zonos centrinis bankas „per didelio rizikavimo ženklų“ pastebėjo tarp nebankinių finansų įstaigų, tokių kaip „investiciniai fondai, draudimo bendrovės ir pensijų fondai“.
Daugelis „padidino savo pozicijas rizikingesniuose bendrovių ir vyriausybių obligacijų segmentuose“, pažymėjo ECB trečiadienį paskelbtoje finansinio stabilumo pusmečio ataskaitoje.
Pasak euro zonos centrinio banko, investuoti į rizikingesnius vertybinius popierius didesnės grąžos ieškančius investuotojus skatina itin mažas arba neigiamas saugių obligacijų pajamingumas.
ECB savo ataskaitoje įspėjo, jog „rizika, galinti slopinti pasaulio ir euro zonos ekonomikos augimą, padidėjo“.
Prie tokių rizikos veiksnių euro zonos centrinis bankas priskiria, be kita ko, „nuolatinį neapibrėžtumą, protekcionizmo prekyboje didėjimą, „Brexitą“ be sutarties ir besivystančių rinkų“, visų pirma Kinijos, „silpimą“.
Jeigu ekonomika smuktų, rizikingesnio ir mažiau likvidaus turto kainos kristų, nes tokie rinkos dalyviai kaip turto valdytojai ar rizikos draudimo fondai skubėtų jį parduoti, pabrėžė ECB.
„Tai gali padaryti poveikį verslo finansavimo prieinamumui ir kainai ir dar pagilinti bet kokį realiosios ekonomikos nuosmukį“, – įspėjo bankas.
Pasak ECB, mažesnės palūkanų normos taip pat „regis, skatina didesnį rizikingesnių bendrovių skolinimąsi“ ir nekilnojamojo turto kainų kilimą tam tikrose euro zonos dalyse.
Tačiau euro zonos centrinis bankas pažymėjo, jog devyniolikos euro zonos šalių institucijos jau imasi priemonių, kad užkirstų kelią rizikai, kurią finansiniam stabilumui galėtų kelti burbulai nekilnojamojo turto rinkoje.
