Valdančiosios tarybos nariai iš esmės mano, kad infliacija regione dėl mažų naftos kainų „keletą mėnesių“ bus neigiama, nurodoma sausio 21 dieną vykusio ECB posėdžio protokole.
Jų nuomone, itin silpnas vartojimo kainų augimo tempas gali pradėti daryti poveikį darbo užmokesčio lygiui ir kitų rūšių kainoms, o dėl to gali atsirasti defliacijos spiralė, kurios ECB stengiasi išvengti.
Visgi Valdančioji taryba nusprendė, kad spręsti, ar reikėtų padidinti ekonomikos skatinimo apimtis, ar „svarstyti konkrečias priemones“, reikėtų po to, kai kovo mėnesio pradžioje bus parengtos naujos ekonominės prognozės.
Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas galimybę padidinti kiekybinio skatinimo apimtis vertina itin atsargiai.
ECB vadovas Mario‘us Draghis pasibaigus sausio mėnesio posėdžiui pareiškė, kad euro zonos centriniam bankui galbūt teks peržiūrėti galiojančią kiekybinio skatinimo programą ir kitas pinigų politikos sąlygas.
Jau po šio ECB posėdžio Europos akcijų rinka susidūrė su nauja smukimo banga, per kurią ypač nukentėjo finansų įmonių akcijų kursai, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.
Posėdžio protokolas „aiškiai rodo, kad ECB Valdančioji taryba rengiasi naujiems veiksmams“, mano „Capital Economics“ ekonomistė Londone Jessica Hinds.
Jos prognozėmis, kovo 10 dieną įvyksiančiame posėdyje sumą, kuri pagal kiekybinio skatinimo programą kas mėnesį skiriama vertybinių popierių pirkimui, ECB padidins nuo dabartinių 60 mlrd. iki 80 mlrd. eurų. Be to, palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe bus sumažinta nuo minus 0,3 iki minus 0,5 procento.
Sausio mėnesio posėdžio protokolas taip pat parodė, kad kai kurie Valdančiosios tarybos nariai su daugumos nuomone nesutinka. Kai kurie iš ECB vadovų laikosi nuomonės, kad euro zonos ekonomika yra pakankamai lanksti, tad gali atlaikyti neramumus pasaulio rinkose, o vartojimo kainų augimas gali paspartėti.
Pavyzdžiui, Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas galimybę padidinti kiekybinio skatinimo apimtis vertina itin atsargiai, nes mano, jog tokia priemonė gali vilkinti būtinų reformų įgyvendinimą euro zonos šalyse.
ECB sausio mėnesio posėdyje, kaip ir prognozuota daugumos analitikų, nepakeitė pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, kuri, kaip ir anksčiau, sudaro vos 0,05 procento.
Taip pat nebuvo pakeistos ir dvi kitos normos: palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, kaip ir anksčiau, sudaro minus 0,3 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, tebesudaro 0,3 procento.
