Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma, kaip ir anksčiau, sudaro rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento. Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, kaip ir anksčiau, sudaro minus 0,4 proc., ir tai reiškia, kad bankams tenka mokėti už savo indėlius ECB.
Nebuvo pakeista ir paramos euro zonos ekonomikai programa, pagal kurią turto pirkimui šiuo metu kas mėnesį išleidžiama po 30 mlrd. eurų.
Augimas jau sulėtėjo
ECB vadovas ketvirtadienį pripažino, kad euro zonos ekonomikos augimo tempas pastaraisiais mėnesiais „šiek tiek sulėtėjo“, tačiau pabrėžė, kad augimas tebėra tvirtas.
„Kelis ketvirčius augimas buvo spartesnis negu tikėtasi, tačiau informacija, kuri buvo gauta po kovo pradžioje įvykusio posėdžio, rodo šiokį tokį sulėtėjimą. Nepaisant to, euro zonos ekonomikos augimas tebėra tvirtas ir platus“, – pareiškė jis po ECB balandžio mėnesio posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje.
Pasak ECB vadovo, pagrindinė rizika, galinti slopinti ekonomikos augimą, yra susijusi su išorės ir tarptautiniais veiksniais. Prie jų M.Draghi priskyrė ir „didėjančio protekcionizmo grėsmes“.
Jis pakartotinai pareiškė, kad euro zonos centrinis bankas kiekybinio skatinimo programą įgyvendins tol, kol pamatys, kad infliacija tvariai atsigauna. Pasibaigus kiekybiniam skatinimui, ECB dar ilgai nedidins pagrindinių palūkanų normų, pažymėjo banko vadovas.
