Karas „padidino grėsmes finansiniam stabilumui, atsižvelgiant į konflikto poveikį beveik visiems ekonominės veiklos aspektams“, sakoma ECB viceprezidento Luiso de Guindoso pareiškime.
Infliacija euro zonoje paspartėjo, smarkiai išaugus energijos, žemės ūkio prekių ir žaliavų kainoms.
Balandžio mėnesį vartotojų kainos augo 7,5 procento. Tai yra rekordinis rodiklis, gerokai viršijantis ECB nustatytą tikslą, kuris yra 2 procentai.
Tuo pačiu metu ekonominės perspektyvos euro zonoje susilpnėjo, o naujausios ECB prognozės numato, kad „blogo“ scenarijaus atveju augimas šiemet sumažės procentiniu punktu.
Reakcija į kilusį karą ir sankcijų Rusijai suvienodinimas iki šiol buvo „tvarkingi“, teigiama ECB kas dvejus metus rengiamoje finansinio stabilumo ataskaitoje.
„Rinkos reakcija buvo reikšminga, bet kuklesnė nei [koronaviruso] pandemijos pradžioje“, – sakoma ataskaitoje.
Joje taip pat pažymima, kad atsirasti naujų rizikų, „jei augimo perspektyvos dar labiau susilpnėtų“ dėl karo ar toliau augančios infliacijos.
Kainų raida paskatino išsivysčiusių šalių centrinius bankus pradėti didinti palūkanų normas, siekiant sumažinti infliaciją.
Šis žingsnis, kurį jau žengė JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) ir kurį numato ECB, gali „padidinti“ pažeidžiamumą, sakoma ataskaitoje.
Be galimo rizikingesnių aktyvų perkainojimo, didėjančios palūkanų normos gali prisidėti prie finansavimo iššūkių, su kuriais susiduria „didelius įsiskolinimus turinčios įmonės ir vyriausybės“.
Po pandemijos stebėtas bankų pelningumo atgimimas taip pat gali būti trumpalaikis, pridūrė ECB.
Ir nors euro zonos finansų institucijos turi ribotą tiesioginį poveikį konflikto sprendimui, ekonomikos sulėtėjimas apsunkins perspektyvas ir padidins kredito rizikas, priduriama ataskaitoje.
