Per 2018 m. nekilnojamojo turto rinka augo maždaug dešimtadaliu, bet visa gyvybė dviejuose didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune, o kitur sandorių mažiau, palyginti su užpernai. Lyderis – Vilnius, Kauną pagal aktyvumą aplenkęs 1,5 karto. Vilniuje butų pernai parduota daugiau nei 10 tūkst., Kaune – mažiau nei 5 tūkst.
Mėnesio pardavimo rekordą užfiksavusios bendrovės „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas sako, susidėjo du aspektai – žmonių finansai ir nuotaikos.
„Pirmas dalykas, yra auganti ekonomika. Tuo pačiu – augantys atlyginimai. Todėl žmonės gali įsigyti daugiau būsto, lengviau jiems yra pasiekiamas. Ir, be abejo, yra demografinė situacija, tai, kad yra daug jaunų šeimų, kurioms reikia to būsto“, – kalbėjo M.Vanagas.
Lietuvos banko duomenimis, 40 proc. būsto nupirkta su paskolomis. Skolintis dabar rekordiškai pigu, nes bazinės palūkanų normos, kurias nustato Europos centrinis bankas, nulinės. Ilgą laiką bankas vengė net kalbėti apie tai, kad palūkanas galėtų didinti – bijojo sustabdyti trapiu laikytą euro zonos ūkio augimą. Bet pernai banko vadovas aiškiai pasakė, kad šių metų ruduo bus apsisprendimo dėl palūkanų metas. Ir tokia pozicija neatšaukta dabar, per paskutinį posėdį.
„Nepamirškim, kad Europa jau ketvirti metai iš eilės auga. Manyčiau, 2017 ir 2018 buvo išskirtiniai metai, kada augom virš potencialo. Tas, beje, pasakytina taip pat ir apie Lietuvą. Todėl, na, vieną dieną ateina normalizavimosi fazė“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Bet dalis ekonomistų netiki, kad bazinės palūkanų normos didės šiemet. Esą, kas realiai gali būti patvirtinta Frankfurte prie Maino, tai mažinimas palūkanų, kurias komerciniai bankai moka centriniam už neišskolintų pinigų laikymą. Bazinių palūkanų kėlimas išgąsdintų ir verslą, ir gyventojus, nes ir taip gausu perspėjimų apie ateinančią krizę.
„Skolinimosi brangimas yra ekonomiką stabdantis veiksnys. Tai, kai tu prastos ekonomikos augimo momentu dar ją lėtini, na, tai nėra labai logiškas spendimas. Bet, kita vertus, galima suvokti ir ECB, kad palikdamas tokias žemas palūkanas, jisai iš esmės neturės labai daug amunicijos per kitą krizę, kai reikės kažką daryti, o pas tave viskas yra ties nuliu“, – svarstė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ir Lietuvos bankas, ir komercinių bankų ekonomistai sutaria: pirmas palūkanų kilstelėjimas nebus skausmingas, greičiausiai – 0,25 proc. punkto. Bet esą net ir tokį reikia turėti omenyje tiems, kas jau turi ir kas ketina imti paskolą.
Mat skolintis Lietuvoje – ir taip brangiau nei daugelyje kitų šalių. Europos centrinio banko duomenimis, metinė būsto kaina Lietuvoje yra apie 30 proc. didesnė nei euro zonos vidurkis – 2,41 proc. Didžiausios palūkanos Graikijoje – 3,15 proc., mažiausios Suomijoje – 0,89 proc.
Bankų klientų asociacijos tyrimas rodo: paskolų sutarčių sudarymo įkainiai 3 didžiausiuose bankuose beveik visada maksimalūs, o pačios būsto sutartys – painios ir nepalankios gyventojams.
Tyrimu asociacija baigė kone dešimtmetį trukusią veiklą, nes, anot jos vadovo Rūtenio Paukštės, kiek argumentų beišsakytum, niekas nesikeičia. Kibirkštys dėl neteisybės lekia tik iš tų, kurie asmeniškai susiduria su bankais, o ne iš jų priežiūros institucijų.
