Kaip ir tikėtasi, ECB išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.
Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.
Trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys rodo, kad infliacija euro zonoje sausio mėnesį pakilo iki 5,1 procento.
Tai yra didžiausias rodiklis nuo tada, kai bendros valiutos klubas ėmė burtis 1997 metais, ir 0,1 procentinio punkto daugiau nei gruodžio mėnesį fiksuotas vartotojų kainų augimas.
ECB nustatytas tikslinis lygis yra 2 proc. infliacija.
Po banko posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) pareiškė mananti, kad infliacija išliks aukšta ilgiau, nei tikėtasi anksčiau, tačiau šiais metais ji sumažės.
Visame pasaulyje stebimas staigus kainų kilimas paskatino kitus centrinius bankus imtis veiksmų, o Anglijos bankas ketvirtadienį pranešė didinantis pagrindinę palūkanų normą ketvirtadaliu procentinio punkto iki 0,5 procento.
Analitikai mano, kad JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) netrukus paseks šiuo pavyzdžiu.
Visgi ECB politikos formuotojai kol kas nepadidino rekordiškai žemų palūkanų normų, įskaitant neigiamą palūkanų normą, naudojantis indėlių galimybe, pagal kurią finansų institucijos moka už centriniame banke laikomas lėšas.
Nors tokio sprendimo buvo tikimasi, spaudimas ECB sugriežtinti politiką „metams judant į priekį“ didės“, mano Vokietijos banko KfW vyriausioji ekonomistė Fritzi Koehler-Geib.
2021 metų ketvirtąjį ketvirtį euro zonos ekonomika pasiekė ikipandeminį lygį, tačiau pernelyg greitas pinigų politikos griežtinimas gali sužlugdyti atsigavimą.
Infliacijos šuolį ES lėmė įvairūs veiksniai, visgi jie daugiausia yra susiję su pasiūla, o ne paklausa, o šiuo atžvilgiu ECB turi mažiau svertų pokyčiams įgyvendinti.
Vyraujantis žaliavų ir pagrindinių komponentų trūkumas – nuo medienos iki puslaidininkių – apsunkino gamybą ir padidino spaudimą kainoms.
Be to, smarkiai išaugo energijos kainos, praėjusių metų pabaigoje pasiekdamos kelerių metų aukštumas, o dėl įtampos tarp Maskvos ir Vakarų eskalacijos kainos gali dar labiau pakilti.
Nors sugriežtinta pinigų politika mažai prisidėtų prie dujų kainų mažinimo ir nepadėtų išvengti konflikto Ukrainoje, ECB atidžiai stebės padėtį, sausį Vokietijos dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ teigė ECB Vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel.
Aukštesnės energijos kainos gali reikšti, kad prekės ir paslaugos „pabrangs, o atlyginimai ims kilti“, mano I.Schnabel.
Kitoje Atlanto pusėje darbo užmokesčio didėjimas buvo labiau pastebimas, todėl gruodį JAV infliacija siekė net 7 procentus.
Tai ir palyginti mažesnė energijos kainų svarba paskatino FRS imtis griežtesnių veiksmų.
Atsargesnis ECB atsakas grindžiamas banko prognozėmis, pagal kurias infliacija 2023 ir 2024 metais nukris žemiau 2 proc. tikslo, ir pažadu nutraukti skatinamąją obligacijų pirkimo programą prieš padidinant palūkanų normas.
Gruodžio mėnesio posėdyje ECB paskelbė „palaipsniui“ mažinsiantis pandeminės obligacijų pirkimo programos apimtis.
Augimo ir infliacijos prognozių ECB atnaujins kovo mėnesio posėdyje.
