Antrą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios posėdžiavusi banko 25 narių Valdančioji taryba toliau laikysis plano, numatančio, kad obligacijų pirkimo schema „turėtų“ būti užbaigta trečiąjį šių metų ketvirtį.
Palūkanų normos bus padidintos po „tam tikro laiko“ pasibaigus skatinimo programai, o bet koks padidinimas „bus laipsniškas“.
Šis sprendimas reiškia, kad ECB dar labiau atsiliks nuo daugelio savo kolegų.
Dalis centrinių bankų, pavyzdžiui, Anglijos bankas, JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) ir Kanados bankas, reaguodami į sparčiai augančią infliaciją, jau pradėjo didinti palūkanų normas.
ECB paliko nepakeistas palūkanų normas: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau siekia 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe – 0,25 procento.
Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.
ECB skirti raginimai imtis veiksmų per daug nedelsiant pastaruoju metu sustiprėjo, kainoms toliau augant, o karui Ukrainoje didinant išlaidas energijai, žaliavoms ir maistui.
Infliacija euro zonoje kovo mėnesį pasiekė 7,5 proc. – istorinį lygį, gerokai viršydama paties banko nustatytą 2 proc. tikslą.
Didelė dalis prekių ir maisto kainų šuolio yra Rusijos surengtos invazijos į Ukrainą pasekmė.
Tuo pat metu ekonomiką vėsina ir aukštos naftos ir dujų kainos, taip pat neslopstantys tiekimo grandinių trikdžiai.
