„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Europos Centrinis bankas sureagavo į tyrimą dėl VILIBOR

​​​​​​​Europos centrinis bankas (ECB) 15min informavo, kad nesiims vertinti atskirų tyrimų ar vidinių politinių diskusijų, taip pat ir Lietuvos Vyriausybės sprendimo kreiptis į prokuratūrą dėl tarpbankinių palūkanų normų. Tačiau ECB leido suprasti, kad yra pasirengęs ryžtingai reaguoti į grėsmes nepriklausomybei, jei to reikės – centriniai bankai pagal ES sutartį nepriima kitų institucijų nurodymų.
ECB Frankfurte
ECB Frankfurte / AFP/„Scanpix“ nuotr.

ECB nesiėmė komentuoti jau ir tarptautinėje žiniasklaidoje nuskambėjusio Lietuvos Vyriausybės žingsnio kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų įvertinta, ar institucijos tinkamai prižiūrėjo finansų rinką prieš dešimtmetį.

„Informuojame, kad mes nekomentuojame vykstančių tyrimų ir nesikišame į vidines politines diskusijas“, – atsakė ECB vyresnysis atstovas spaudai Nicos Keranis.

Tačiau ECB priminė sutartį dėl ES veikimo, kurioje įtvirtintas centrinio banko nepriklausomumas.

Atsakydamas į 15min klausimą apie centrinio banko nepriklausomumo svarbą, ECB atstovas persiuntė banko prezidento Mario Draghi pareiškimą Vašingtone balandžio 13-ą dieną, kuriuo jau buvo išsakytas nerimas dėl JAV centrinio banko nepriklausomumo.

„Jei centrinis bankas nėra nepriklausomas, tuomet žmonės gali manyti, kad pinigų politikos sprendimai priimami remiantis politikų patarimais, o ne objektyviu ekonominių perspektyvų vertinimu. Centriniai bankai turėtų būti laisvi pasirinkti, kokie yra geriausi būdai vykdyti jiems skirtus įgaliojimus“, – prieš kelias dienas Vašingtone išsakytą M.Draghi citatą atsiuntė ECB.

„Scanpix“/AP nuotr./Mario Draghi
„Scanpix“/AP nuotr./Mario Draghi

Taip pat N.Keranis pridėjo ir Europos parlamento narei Evai Kaili išsiųstą laišką, kuriame ECB Stebėtojų tarybos pirmininkas Andrea Enria patikina, kad Europos centrinis bankas „yra pasirengęs ryžtingai reaguoti į grėsmes nepriklausomybei, jei tik to reikės“.

Laiške nurodytas ir teisinis pagrindimas – Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statuto 7 straipsnis, ES veikimo sutarties 130 straipsnis.

„Nei nacionalinis centrinis bankas, nei bet kuris jų sprendimus priimančių organų narys nesiekia gauti ar nepriima jokių ES institucijų, įstaigų ar organų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurio kito subjekto nurodymų. ES institucijos, įstaigos ar organai ir valstybių narių vyriausybės įsipareigoja gerbti šį principą ir nesiekti paveikti ECB ar nacionalinių centrinių bankų sprendimus priimančių organų nariams, jiems atliekant savo užduotis“, – teigiama ES sutartyje.

Laiške taip pat aiškinama, kad centriniai bankai nėra izoliuoti ir yra atskaitingi, tačiau atskaitomybė taip pat yra reglamentuota.

„Kompetentingoms institucijoms (centriniams bankams – 15min) taikomi atskaitomybės ir skaidrumo įsipareigojimai ir dėl to jos neveikia izoliuotai. Tačiau, prižiūrėdamos instituciją vyriausybės ir parlamentai yra įpareigoti laikytis teisinės sistemos, reglamentuojančios atskaitomybę. Nors ECB bankinė priežiūra nekomentuoja individualių bankų atvejų, leiskite mane jus patikinti, kad mes visiškai remiame Graikijos centrinį banką, vykdantį savo priežiūros funkcijas visais atvejais taip, kad būtų visiškai paisoma ECB ir ESCB statuto bei ES Tarybos reglamento“, – teigiama A.Enria laiške Graikijos europarlamentarei.

ECB interneto svetainėje paaiškinama, kad tik politiškai nepriklausomas centrinis bankas gali užtikrinti euro zonos kainų stabilumą – tai yra euro zonos pinigų sistemos pamatas.

„Centriniai bankai ne visuomet buvo nepriklausomi, tačiau per laiką matoma aiški tendencija atskirti pinigų politika nuo tiesioginės politikų įtakos“, – teigiama ECB svetainėje ir pažymima, kad užtikrindamas kainų stabilumą ECB sudaro prielaidas augti sveikai ir stabiliai ekonomikai.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį teigė, kad į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų.

„Pirmiausia dėl valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos 2008–2009 m. už finansinių įstaigų institucijų priežiūrą, ar atliko tinkamai savo funkcijas, kurios tuo metu buvo numatytos teisės aktuose. Ir antras klausimas – kad įvertintų Generalinė prokuratūra viešojo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų, daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažus nuostolius, ir jei matys, kad tai yra prasminga vertinant, kad gintų viešąjį interesą“, – sakė S.Skvernelis.

Pirmadienį jis neužsiminė apie Lietuvos banką, tačiau balandžio 2 dieną, išklausęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno kaltinimų Lietuvos bankui, premjeras žadėjo kreiptis į Lietuvos banką dėl paaiškinimų, taip pat ir į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų, ar nėra pagrindo ginti viešąjį interesą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs