Ekonomistai pažymėjo, kad „bendras naujienų apie muitus poveikis rinkoms iki šiol buvo gana gerai valdomas ir įvairiose akcijų bei obligacijų rinkų srityse buvo gana subalansuotas“, nors bendrovės ir sektoriai, kuriems muitai padarė tiesioginį poveikį, nukentėjo kur kas labiau.
Tačiau tuo atveju, jeigu prekybos ginčai „virstų platesnio masto prekybos karu“, kuriam kilus visos šalys įvestų muitus iš kitų šalių importuojamoms prekėms, tai finansų rinkose galėtų išprovokuoti „didelę korekciją“, įspėjo euro zonos centrinio banko analitikai.
Frankfurte įsikūrusios institucijos analizė buvo atlikta baigiantis metams, per kuriuos JAV prezidentas Donaldas Trumpas svaidėsi protekcionistiniais grasinimais ir imdavosi vis naujų priemonių, visų pirma prieš Kiniją, kurios ūkis yra antras pagal dydį pasaulyje.
Per 2018 metus prekių, kurioms D.Trumpas nustatė muitus, bendra vertė laipsniškai padidėjo iki 300 mlrd. JAV dolerių, įskaitant daugiau kaip 250 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškas prekes, taip pat apmuitintą plieną ir aliuminį, importuojamą iš kitų šalių.
„Bendri JAV ir euro zonos akcijų indeksų pokyčiai, kuriuos paskatino pranešimai apie muitus, iki šiol buvo gana panašūs ir sudarė maždaug minus 7,0 proc.“, – apskaičiavo ECB tyrėjai.
Tuo metu ne finansų bendrovių obligacijų palūkanų „rizikos priedas“, kurį joms tenka mokėti, per metus smarkiai išaugo abejose Atlanto pusėse.
Nuo griežtų kalbų apie prekybą poveikio sunku atskirti ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, politinės rizikos euro zonoje ir spartaus Amerikos ekonomikos augimo, įtaką.
Vis dėlto „analogiška Jungtinių Valstijų ir euro zonos [rinkų] reakcija rodo, jog rinkos laikosi nuomonės, kad muitų didinimas niekam neduos naudos“, pažymėjo ekonomistai.
Jie atkreipė dėmesį į tai, kad nuo muitų tiesiogiai nukentėjusių bendrovių ir sektorių veiklos rezultatai gerokai pablogėjo, ir prognozavo, jog tuo atveju, „jeigu bus pagrasinta padidinti muitus visų ekonomikos sektorių produkcijai, galima laukti reikšmingesnio bendro poveikio rinkoms“.
Įvertinę tris galimus prekybos karo scenarijus – pagal du iš jų JAV kariautų su likusiu pasauliu, o pagal trečiąjį – muitus nustatytų kiekviena šalis, – ekonomistai padarė išvadą, kad „regioninio masto prekybos karas nesukeltų didesnės rizikos finansiniam stabilumui.“
Obligacijų palūkanų normų šuolį ir griūtį akcijų rinkoje galėtų išprovokuoti tik tai, jeigu į prekybos karą įsiveltų daugiau šalių arba būtų smarkiai padidinti muitų tarifai, kurie būtų taikomi kur kas gausesniam prekių asortimentui.
Vis tik įspėjimai apie protekcionizmo keliamą pavojų D.Trumpui, regis, nerūpi: pirmadienį jis pareiškė, jog kitąmet dar padidins kiniškoms prekėms taikomus muitus, jeigu jam ir Kinijos prezidentui Xi Jinpingui nepavyks pasiekti susitarimo šį savaitgalį įvyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikime.
