Paskutiniame šių metų posėdyje 25 narių valdančioji taryba susitarė dėl naujų paskatų, skirtų sustiprinti euro zonos ekonomiką, kai atsinaujinęs COVID-19 protrūkis sustabdė vasarą prasidėjusį ekonomikos atsigavimą ir privertė atnaujinti apribojimus daugelyje šalių.
ECB vadovė Christine Lagarde dar spalį užsiminė apie papildomą paramą, taigi pastarieji centrinio banko sprendimai atitiko rinkos lūkesčius.
ECB padidino savo pagrindinės priemonės, skirtos kovai su pandemijos padariniais – vadinamosios specialiosios pandeminės pirkimo programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) – apimtį nuo iki 1,35 trln. iki 1,85 trilijonų eurų ir pratęsė jos galiojimą iki 2022 metų kovo vietoj anksčiau numatyto 2021 metų birželio termino.
Įmonių ir vyriausybių obligacijų pirkimo siekiama išlaikyti mažas skolinimosi išlaidas, kad būtų skatinamos išlaidos ir investicijos, tikintis paskatinti augimą ir padidinti infliaciją.
ECB taip pat pareiškė ketinantis kitais metais pasiūlyti dar tris ypač pigių paskolų ratus bankams ir pratęsti schemą iki 2022 metų birželio mėnesio.
Pagal TLTRO programą, bankai gauna paskolas labai palankiomis palūkanų normomis mainais už skolinimą platesnei ekonomikai, o kuo daugiau skolina, tuo didesnes palūkanas gauna.
Skolintojams, teikiantiems kreditus mažoms įmonėms, kurios stipriai nukentėjo šios krizės metu, palūkanų norma gali siekti minus 1 procentą.
Kaip ir tikėtasi, ECB paliko rekordiškai mažas palūkanų normas nepakeistas. Taip pat bankas nusprendė nekeisti esamo aktyvų pirkimų programos tempo, skirdamas šiam tikslui po 20 mlrd. eurų per mėnesį.