Jame pažymima, jog palyginti su apyvartoje cirkuliuojančių tikrų eurų banknotų skaičiumi – o jis nuo eurų banknotų įvedimo pradžios stabiliai didėja sparčiau nei auga euro zonos bendrasis vidaus produktas, padirbtų banknotų skaičius tebėra labai nedidelis, todėl tikimybė gauti padirbtą banknotą yra išties itin maža.
Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja daugiau kaip 22 mlrd. eurų banknotų, jų bendra vertė sudaro apie 1,2 trln. eurų.
97,2 proc. per šešis šių metų mėnesius suklastotų eurų kupiūrų aptikta euro zonoje, 2,1 proc. – kitose Europos Sąjungos narėse, 0,7 proc. – kitur pasaulyje.
Dažniausiai padirbinėjami 50 eurų nominalo banknotai – jie sudarė 54,2 proc. visų klastočių skaičiaus. Po jų eina 20 eurų nominalo (27,9 proc.) ir 100 eurų nominalo (10,4 proc.) kupiūros. Mažiausiai pinigų padirbinėtojus domina 10 eurų (3,0 proc.), 5 eurų (1,6 proc.), 500 eurų (1,5 proc.), 200 eurų (1,4 proc.) nominalo banknotai.
Pernai rugsėjį ECB pristatė naujuosius 100 ir 200 eurų nominalo banknotus, pasižyminčius naujoviškomis, didesnį saugumą užtikrinančiomis apsaugos priemonėmis. Apyvartoje jie pasirodė šių metų gegužės pabaigoje.
100 ir 200 eurų nominalai – paskutiniai antrosios, „Europa“ pavadintos serijos banknotai: 2013 metais į apyvartą išleisti 5 eurų, po metų – 10 eurų, 2015 metais – 20 eurų, 2017 metais – 50 eurų atnaujinti banknotai.