Manoma, kad artėjančiame posėdyje 25 narių ECB valdančioji taryba išlaikys rekordiškai mažas palūkanų normas ir nekeis obligacijų pirkimo schemos apimčių.
Visgi šviesėjant euro zonos horizontui dėl augančio pasiskiepijusių gyventojų skaičiaus, o verslui vėl atnaujinant veiklą, stebėtojai nekantraudami dairosi užuominų, rodančių, kada ECB gali pradėti mažinti krizės metu galiojančią obligacijų supirkimo programą.
Šiuo metu ECB taiko 1,85 trln. eurų dydžio specialiąją pandeminę vertybinių popierių pirkimo programą (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP), kuri yra pagrindinis ginklas kovojant su viruso sukelta krize ir kuri turėtų galioti iki 2022 metų kovo mėnesio.
Pasak analitikų, banko vadovė Christine Lagarde savo spaudos konferencijoje ketvirtadienį greičiausiai kalbės apie teigiamus regiono atsigavimo duomenis, kartu pabrėždama, jog paramos dar negalima nutraukti.
Banko ING ekonomistas Carstenas Brzeskis mano, kad Ch Lagarde sieks išlaikyti atsargumą.
„Net jei ekonominiai pokyčiai, mūsų nuomone, aiškiai pateisintų bent jau pirmąsias diskusijas apie programos apimčių mažinimą, vien tokios diskusijos paminėjimas gali dar labiau padidinti obligacijų pajamingumą ir pakenkti ekonomikos atsigavimui“, – teigė analitikas.
Panašios diskusijos šiuo metu vyksta ir JAV, kur balandžio pabaigoje vykusio JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) posėdžio protokolas parodė, jog kai kurie centrinio banko pareigūnai mano, kad JAV ekonomika netrukus gali tapti pakankamai sveika, kad būtų galima pradėti mažinti turto pirkimus.
„Neapibrėžtumas“
Italijos centrinio banko vadovas Ignazio Visco praeitą savaitę pateikė užuominą apie tai, ką gali galvoti ECB pareigūnai, sakydamas, kad „neapibrėžtumas, susijęs su atsigavimo terminais ir sparta, dar ilgai reikalaus palaikančiųjų finansinių sąlygų“.
Milžiniškos apimties ECB mėnesiniai obligacijų pirkimai yra skirti išlaikyti mažas skolinimosi išlaidas ir taip paskatinti gyventojų ir įmonių išlaidas bei investicijas.
Be PEPP, centrinis bankas kas mėnesį skiria po 20 mlrd. eurų vyriausybių ir įmonių obligacijų pirkimui pagal iki pandemijos pradėtą schemą, kad paskatintų augimą ir padidintų infliaciją.
Frankfurte įsikūrusi finansinė institucija taip pat siūlo itin pigias paskolas bankams ir nustatė savo banko indėlių palūkanų normą, siekiančią minus 0,5 proc. – tai reiškia, kad skolintojai turi mokėti už perteklinį grynųjų pinigų laikymą ECB.
ECB ilgametis tikslas yra priartinti infliaciją „arti 2 proc. lygio“.
Visgi vartotojų kainos pastaraisiais mėnesiais sparčiai kilo dėl greitai didėjančių energijos kainų ir laikinų veiksnių, įskaitant puslaidininkių trūkumą ir didėjančią paklausą tuo metu, kai įvairūs ekonomikos sektoriai atnaujina veiklą.
Infliacija 19 narių euro zonoje gegužę siekė 2 proc., viršydama ECB nustatytą tikslą ir pasiekdama aukščiausią lygį per beveik trejus metus. Nepaisant to, ECB pareigūnai pabrėžė nesijaudinantys, pažymėdami, jog grynoji infliacija, neapimanti smarkiai svyruojančių energijos ir maisto kainų, išlieka prislopinta.
Ch.Lagarde pažadėjo, kad ECB „peržvelgs“ trumpalaikį, kaip prognozuojama, infliacijos šuolį.
Ketvirtadienį centrinis bankas taip pat pristatys naujausias ketvirčio prognozes. Stebėtojų teigimu, infliacijos duomenys gali būti patikslinti į didesnę pusę, palyginti su dabartines 1,5 proc. 2021 metais ir 1,2 proc. 2022 metais prognoze.
Ekonomistai mano, kad ekonomikos augimo prognozės iš esmės nesikeis – 4 proc. šiais metais ir 4,1 proc. 2022 metais.
