ECB vadovas Mario Draghi tikisi, kad tai padės atgaivinti silpną ekonominį aktyvumą euro zonoje.
Frankfurte įsikūręs euro zonos centrinis bankas, kuris jau kurį laiką perka vyriausybių išleistas obligacijas, nuo šiol kas mėnesį milijardus eurų išleis ir panašių įmonių išleistų skolos vertybinių popierių pirkimui.
Tikimasi, kad įmonės gautus pinigus panaudos investicijoms, o tai paskatins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat išjudins kainas.
Dėl lėto augimo euro zonoje infliacija yra nusileidusi žemiau nulio, tuo tarpu ECB siekia, kad infliacijos lygis bendros valiutos bloke būtų artimas 2 procentams.
Siekdamas atgaivinti skolinimą euro zonoje, ECB bankams pasiūlė beprecedentes pigių paskolų sumas, kurios teikiamos su sąlyga, kad bankai šiuos pinigus skolins įmonėms ir namų ūkiams.
Euro zonos centrinis bankas taip pat pradėjo įgyvendinti didžiulę turto pirkimo programą, vadinamą kiekybiniu skatinimu.
Šiuo metu numatoma, kad ši programa bus įgyvendinama bent iki 2017 metų kovo mėnesio, o obligacijų pirkimui kas mėnesį skiriama suma neseniai buvo padidinta nuo 60 iki 80 mlrd. eurų. Dalį šių papildomų lėšų numatoma panaudoti įmonių obligacijų pirkimui.
„Puolę angelai“
Pagal vadinamąją bendrovių sektoriaus pirkimo programą (angl. CSPP) euro zonos centrinis bankas pirks investicinio reitingo įmonių eurais išleistas obligacijas, iki kurių išpirkimo likęs terminas gali sudaryti nuo pusės iki 30 metų.
Šie vertybiniai popieriai bus perkami per Belgijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos centrinius bankus.
Šie šeši nacionaliniai centriniai bankai nuo liepos 18 dienos kas savaitę skelbs turimų obligacijų sąrašus, tačiau tikslūs turimų vertybinių popierių kiekiai nebus atskleidžiami.
ECB yra sakęs, kad bankų ar bankų patronuojamųjų įmonių išleistų obligacijų nepirks, tačiau gali pirkti obligacijas, kurias yra išleidusi, pavyzdžiu, automobilių gamintoja, tokia kaip „Volkswagen“, kuri turi „vidaus banką“.
Euro zonos centrinis bankas taip pat yra teigęs, jog įsigytas obligacijas galės laikyti net ir tuo atveju, jeigu jų išleidusių įmonių reitingai būtų sumažinti iki neinvesticinio lygio ir jos papildytų vadinamųjų puolusių angelų gretas.
Įmonių obligacijų rinka yra gerokai mažesnė negu vyriausybių obligacijų ar akcijų rinkos. Kai Europos įmonėms reikia kapitalo, jos paprastai dažniausiai skolinasi iš bankų, o ne kapitalo rinkose.
Daugelis analitikų spėja, kad įmonių obligacijoms bus kas mėnesį išleidžiama po 5–10 mlrd. eurų.
Ekspertų vertinimais, daugiausia naudos iš šios ECB programos gali gauti Prancūzijos įmonės, kurios obligacijų rinkoje skolinasi dažniau negu kitų Europos šalių įmonės. Nemažos naudos taip pat gali tikėtis Nyderlanduose įsikūrusios įmonės.
Daugelis analitikų spėja, kad įmonių obligacijoms bus kas mėnesį išleidžiama po 5–10 mlrd. eurų, nors Vokietijos „Commerzbank“ mano, kad ilgainiui ši suma sieks tik 3–5 mlrd. eurų.
„Užuot įsiveržęs į rinką, ECB į ją gali žengti lėtai“, – prognozuoja bankas.
Skaičiuojama, kad bendra reikalavimus atitinkančių obligacijų vertė siekia 500–700 mlrd. eurų.
M.Draghi kovo mėnesį paskelbus, kad ECB pradės pirkti verslo sektoriaus obligacijas, įmonės suskubo leisti šiuos vertybinius popierius.
Pavyzdžiui, aludarė „AB InBev“ pavasario pradžioje išleido didžiausią istorijoje obligacijų eurais emisiją, pritraukusi daugiau kaip 13 mlrd. eurų. Obligacijas per savo Europos patronuojamąsias įmones taip pat išleido nemažai JAV įmonių, įskaitant „FedEx“ ir IBM.
Kai kurie ekspertai baiminasi, kad ši ECB intervencija iškraipys rinką, tačiau „Unicredit“ analitikai prognozuoja, kad jos „poveikis bus labai nedidelis“.
