Jis taip pat pažymėjo, kad euro zonos ūkio augimo šiais metais prognozę ECB padidino nuo 1,9 iki 2,2 proc. ir šis prieaugis bus didžiausias nuo 2007 metų.
Pasak M. Draghi, euro zonos ūkio augimui kylanti rizika iš esmės yra subalansuota, o statistiniai duomenys patvirtina, kad ekonomika stiprėja.
Anot jo, augimą, be kita ko, varžo reformų deficitas.
Grynoji infliacija regione šiek tiek padidėjo, užimtumo augimas palaiko vartojimą privačiajame sektoriuje bei kainų kilimą ir vidutiniu laikotarpiu infliacija laipsniškai artės prie tikslinio 2 proc. lygio.
ECB vadovas patvirtino, kad euro zonos centrinis bankas po 60 mlrd. eurų turto pirkimui pagal kiekybinio skatinimo programą kas mėnesį išleis bent iki gruodžio pabaigos. Prireikus turto pirkimo apimtys gali būti padidintos, o programa – pratęsta, pareiškė jis. Programa bus vykdoma tol, kol ECB įsitikins, kad infliacija tvariai atsigauna.
M. Draghi ir vėl pažadėjo, kad, pasibaigus kiekybiniam skatinimui, dabartinių lygių palūkanų normos euro zonoje bus taikomos dar ilgą laiką.
Euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2018 ir 2019 metais nebuvo pakeistos – kaip ir anksčiau, tikimasi atitinkamai 1,8 ir 1,7 proc. prieaugio.
Šių metų infliacijos prognozė nebuvo pakeista ir, kaip ir anksčiau, sudaro 1,5 procento. Tačiau 2018 metų infliacijos prognozė buvo sumažinta nuo 1,3 iki 1,2 proc., o 2019 metų prognozė – nuo 1,6 iki 1,5 procento.
Analitikai buvo nuspėję, kad 2018 ir 2019 metų infliacijos prognozės bus šiek tiek sumažintos. Jie teigė, kad tokiu būdu bus netiesiogiai pripažintas stipraus euro poveikis ekonomikai.
Pasak M. Draghi, Valdančioji taryba rugsėjo mėnesio posėdyje svarstė įvairius kiekybinio skatinimo scenarijus, tačiau šie svarstymai buvo išankstinio pobūdžio. ECB pavedė komitetams tęsti techninį scenarijų rengimą.
Posėdyje buvo užsiminta ir apie datą, kada galėtų būti paskelbta apie laipsniško kiekybinio skatinimo nutraukimo pradžią, pažymėjo ECB vadovas. Jis taip pat pareiškė, kad dauguma ECB sprendimų dėl skatinimo programos greičiausiai bus priimti spalį.
ECB investicijos į vyriausybių obligacijas jau yra priartėjusios prie banko nustatytos ribos – 33 proc. visų emisijų, tad analitikai nuogąstauja, kad gana netrukus gali nebelikti turto, kurį ECB galėtų pirkti.
Pasak M.Draghi, ribos ir kiti techniniai aspektai rugsėjo mėnesio posėdyje nebuvo svarstyti, tačiau ECB jau ne kartą sėkmingai įrodė, jog geba taikyti šias priemones. Euro zonos centrinio banko vadovas tikina, kad kiekybinio skatinimo programa tebėra pakankamai lanksti.
