ES finansų ministrai nori iki gruodžio 19–20 dienomis Briuselyje įvyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo susitarti dėl bendro pertvarkymo mechanizmo (angl. SRM) projekto, kad nesutriktų planai sukurti Bankų sąjungą ir atkurti pasitikėjimą bankais.
Tačiau ECB vadovas Mario Draghi abejoja, ar parengti planai yra patikimi.
„Bijau, kad sprendimų priėmimo procesas gali būti pernelyg sudėtingas, o finansavimas gali būti netinkamas“, – pareiškė jis pirmadienį Europos Parlamente.
Ministrai ir aukšto lygio pareigūnai, siekiantys susitarti dėl bendro pertvarkymo mechanizmo, šią savaitę planuoja tartis kiekvieną dieną.
Dėl šių planų, visų pirma dėl bendro pertvarkymo fondo, iš kurio būtų dengiamos likusios bankų uždarymo sąnaudos (pirmiausia šias sąnaudas dengtų akcininkai, obligacijų turėtojai ir net dideli indėlininkai), tebėra daug nesutarimų.
Šis fondas bus suformuotas iš metinių bankų įnašų ir sieks maždaug 55 mlrd. eurų. Tačiau šis rodiklis bus pasiektas tik po dešimties metų.
Mes neturėtume kurti bendro pertvarkymo mechanizmo, kuris būtų bendras tik nominaliai, – pareiškė M. Draghi.
Nesutarimų kyla ir dėl pasiūlymo riziką prisiimti bendrai, kad silpnos valstybės, atsiradus problemų, nebūtų paliktos vienos tvarkytis su savo bankų sistema. Pavyzdžiui, Vokietija nori kuo labiau sumažinti atsakomybę, kurią šios šalies bankams ar mokesčių mokėtojams galėtų tekti prisiimti už kitų šalių bankus.
Į šią Berlyno nuomonę atsižvelgta naujausiame Europos Sąjungos (ES) plane, pagal kurį beveik visas kurio nors euro zonos banko likvidavimo sąnaudas iš pradžių prisiimtų to banko valstybė. Kitų euro zonos valstybių įsipareigojimai laipsniškai didėtų, kol bendrais įsipareigojimais būtų pasidalyta vienodai. Tačiau ir tai būtų pasiekta tik po dešimties metų.
ECB aiškiai leido suprasti, jog tokių idėjų nepalaiko.
„Mes neturėtume kurti bendro pertvarkymo mechanizmo, kuris būtų bendras tik nominaliai“, – pareiškė M. Draghi.
ES politikos kūrėjai taip pat sukūrė tvarką, pagal kurią galutiniam sprendimui dėl banko uždarymo priimti prireiktų kelių dienų ar net savaičių, o tai, M. Draghio nuomone, būtų per ilgai.
„Tokie sprendimai turi būti priimami tučtuojau“, – teigia jis.
Valstybėms nesutariant, kas turėtų priimti sprendimą dėl bankų uždarymo, ES politikos kūrėjai parengė planą, pagal kurį sprendimus dėl bankų uždarymo rengtų Bendro pertvarkymo mechanizmo valdyba, o Komisija, pasikonsultavusi su nacionalinėmis institucijomis ir ECB, tuos sprendimus galėtų vetuoti.
Paskui Komisija nurodytų valdybai, kaip reikėtų pakeisti sprendimą, o valdyba turėtų teisę išreikšti abejones dėl Komisijos veto.
Toks ištęstas procesas galėtų išprovokuoti panišką indėlių atsiėmimą, mano ECB.
Nesutarimų kyla ir dėl to, kas remtų bendrą pertvarkymo fondą pirmąjį dešimtmetį, kai fondas bus formuojamas, ir paskesniais metais.
Kai kurie politikos kūrėjai siūlo suteikti Europos stabilumo mechanizmui (ESM) – euro zonos gelbėjimo fondui – teisę prireikus skolinti pertvarkymo fondui.
Tačiau ir šiai idėjai nepritaria Vokietija.
