Pasak Ch.Lagarde, nors pastarosiomis savaitėmis ekonominė veikla euro zonoje sustiprėjo, nes švelnėjo ribojančiosios priemonės, „neapibrėžtumas dėl bendro atsigavimo greičio ir masto išlieka didelis“.
ECB ėmėsi nepaprastų priemonių, kad sušvelnintų ekonominį pandemijos smūgį, tačiau centrinio banko vadovė pakartojo, kad vyriausybėms reikia pasidalyti fiskalinės politikos pastangų krūvį.
„Svarbu, kad Europos lyderiai greitai susitartų dėl didelės apimties paketo“, – pareiškė ji internetu transliuotoje spaudos konferencijoje Frankfurte.
Europos Sąjungos vadovai liepos 17–18 dienomis susitiks Briuselyje susitarti dėl 750 mlrd. eurų fondo, skirto padėti labiausiai nukentėjusioms valstybėms narėms įveikti koronaviruso pandemijos sukeltą krizę.
Fondas būtų finansuojamas per bendrą ES skolinimąsi ir daugiausia būtų sudarytas iš dotacijų.
Visgi Danija, Švedija, Nyderlandai ir Austrija, kurios nori suvaldyti išlaidas ir yra linkusios rinktis paskolas, o ne dotacijas, aršiai priešinasi pasiūlymui, todėl šią savaitę vyksiančio susitikimo rezultatas nėra aiškus.
Visgi Ch.Lagarde teigė, kad fondo dydis neturėtų būti mažinamas, ir ji tikisi, kad subsidijos sudarys „didesnę dalį“, palyginti su paskolomis.
Svarbu, kad fondui pritaria Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios vyriausybė atsisakė „jokių naujų skolų“ koncepcijos, kad įlietų 130 mlrd. eurų dydžio fiskalinių paskatų į didžiausią Europos ekonomiką.
Vašingtone Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paragino vyriausybes nesustoti, nes „per ankstyvas pasitraukimas kainuotų daugiau, nei paramos tęsimas ten, kur to reikia“, – tinklaraščio įraše parašė fondo vadovė Kristalina Georgieva.
ES aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse ECB valdytojai nusprendė nepakeisti pagrindinių palūkanų normų.
Jie taip pat nepakeitė obligacijų supirkimo schemų, kurių vertė viršija 1,3 trln. eurų, dydžio ir nenutraukė didelės apimties pigių paskolų bankams programos.
Po praėjusio mėnesio valdančiosios tarybos posėdžio, kai ECB padidino specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) apimtį 600 mlrd. eurų iki 1,35 trln. eurų ir pratęsė ją iki 2021 metų birželio mėnesio, jokių pokyčių nebuvo tikimasi.
Vyriausybių ir įmonių skolų pirkimo tikslas yra išlaikyti kreditų srautą ir paskatinti išlaidas bei investicijas į 19 narių turinčioje euro zonoje.
Be šių priemonių, bankas jau taiko itin laisvą pinigų politiką – rekordiškai žemas palūkanų normas, pigias paskolas bankams ir iki pandemijos pradėtą obligacijų pirkimo schemą, kas mėnesį tam skirdamas po 20 mlrd. eurų. Visos šios priemonės yra skirtos paskatinti ekonomikos ir atkakliai mažos infliacijos augimą.
ECB birželį pareiškė prognozuojantis, kad 2020 metais dėl pandemijos euro zonos ekonomika sumenks rekordinius 8,7 proc., o 2021 metais vėl bus fiksuojamas augimas.
Gauti duomenys rodo, kad atsigavimas jau vyksta, nes šalys pradeda švelninti ribojančiąsias priemones ir didėja vartojimas, tačiau Ch. Lagarde pabrėžė, kad ekonomikos atsigavimas vis dar yra „pradiniame etape“ ir „netolygus įvairiuose sektoriuose ir jurisdikcijose“.
ECB pateiks naujausias ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes rugsėjį, o stebėtojai teigia, kad politikos formuotojai greičiausiai palauks iki to laiko, prieš priimdami sprendimus dėl tolesnių veiksmų.
„Pinigų politika turėtų išlikti palanki, kadangi gamybos atotrūkis yra didelis, o infliacija yra mažesnė nei numatyta“, – mano TVF vadovė K. Georgieva.
Ch. Lagarde žurnalistams pareiškė, kad jei nebus „didelių netikėtumų, bankas politikos nekeis ir išnaudos visą paketą“.
