ECB prognozės išlieka „labai aiškiai tikėtinos“, kalbėjo Ch.Lagarde „Reuters“ organizuotoje internetinėje konferencijoje ir pridūrė „neturinti priežasčių manyti, kad [banko] prognozė šiuo metu yra netiksli.“
Gruodžio mėnesį ECB prognozavo, kad 19 narių turinčioje euro zonoje ekonomikos augimas 2021 metais sieks 3,9 proc., po apskaičiuoto 7,3 proc. nuosmukio 2020-aisiais.
Dėl pradėjusio augti COVID-19 atvejų skaičiaus kelios euro zonos valstybės nustatė griežtesnius apribojimus, kurie sužlugdė ekonominius lūkesčius metų pradžioje, o skiepijimo kampanija, kurią Ch.Lagarde apibūdino kaip „sudėtingą“, sulaukė daug kritikos.
Visgi ECB prognozės yra „pagrįstos atsižvelgiant į iki pirmojo ketvirčio pabaigos numatytas ribojamąsias priemones“, kalbėjo Ch. Lagarde.
ECB vadovė įspėjo, jog nerimas sustiprės tuo atveju, jei valstybės narės privalės pratęsti ribojamąsias priemones „po kovo pabaigos“.
Taip pat Ch.Lagarde pažymėjo, kad kai kurie neapibrėžtumai, kuriuos ji pavadino „tamsiais debesimis virš mūsų galvų“, buvo pašalinti, įskaitant prekybos susitarimą po „Brexito“, ir rinkimų JAV Džordžijos valstijoje rezultatus, kurie suteikė išrinktajam prezidentui Joe Bidenui daugiau teisinio stabilumo.
„Remdamiesi šiuo pagrindu, galime judėti toliau būdami geresnės nuotaikos“, – teigė Ch.Lagarde.
Centrinio banko vadovė taip pat palankiai įvertino ES susitarimą dėl 750 mlrd. eurų dydžio atsigavimo nuo koronaviruso pandemijos padarinių fondo ir pakartojo įsipareigojimą fiskalinės politikos priemonės skatinti ekonomikos atsigavimą.
„Reikia toliau skatinti ir tinkamai nukreipti tas priemones, kurios būtų palankiausios augimui“, – kalbėjo buvusi Prancūzijos finansų ministrė ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė.
Pastarajame pinigų politikos formuotojų posėdyje gruodžio mėnesį Frankfurte įsikūręs ECB padidino pandemijos skubių obligacijų pirkimo programą iki 1,85 trln. eurų ir pratęsė ją iki 2022 metų.
ECB valdančioji taryba susirinks kitą savaitę aptarti būsimų pinigų politikos žingsnių.
