„Turbūt kiekviena reforma atneša tam tikros sumaišties ir nerimo, bet į tai žiūrėti reikia šiek tiek atsitraukus ir ramiau. Tik konstruktyvus dialogas gali kažką išspręsti“, – interviu BNS sakė E.Janušienė.
Anot jos, šių metų biudžetas, nepaisant nedidelio atsilikimo nuo plano, renkamas sėkmingai, o kitiems metams numatyti pajamų iš šešėlio ištraukimo planai yra įgyvendinami.
– Bene pirmą kartą pagrindiniai mokesčių pakeitimų įstatymai buvo priimti likus šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo, tačiau rudenį vėl sulaukėme tradicinių pareiškimų, kad permainoms tinkamai nepasirengta.
– Tai, kad įstatymų pakeitimai buvo priimti prieš šešis mėnesius, yra puiku ir daug dalykų mes žinome. Šiandien jau veikia interneto svetainė Kiek.lt, surengta dvylika seminarų buhalterių asociacijos atstovams, taip pat dvylika – įvairioms kitoms asociacijoms. Esame suplanavę 60 renginių platesnei visuomenei, dalis jų jau įvyko. Taip pat nuolat pildoma skiltis „dažnai užduodami klausimai“, aš pati žiūrėjau, tikrai gyventojams ten paprasta ir suprantama forma parašyta.
Bet aš galvoju, kad nereikėtų visko nuo A iki Ž surašyti įstatymuose, nemažai dalykų galima spręsti vadovaudamiesi protingumo ir teisingumo kriterijais.
– Nemažai klausimų keliama ir dėl individualios veiklos apmokestinimo pakeitimų. Kodėl jie iškilo tik atsiradus biudžeto projektui, o ne mokestinių įstatymų priėmimo metu?
– Įstatymų įgyvendinimas visada pareikalauja tam tikrų dalykų ir gilesnio požiūrio, nei tuo metu, kai yra dėliojami tam tikri projektai. Kalbant apie individualios veiklos apmokestinimą, aš manau, kad tai yra daugiau politinis klausimas, nes įgyvendinimo prasme mes esame maksimaliai pasirengę, kad viskas visiems būtų aišku.
– Ar nemanote, kad diskusijose dėl mokesčių permainų akcentuojamos smulkmenos, pamirštant bendrą vaizdą?
– Aš iš principo esu daugiau pločio žmogus, ne gylio. Bet aš suprantu buhalterius, jie yra būtent gylio žmonės, kuriems reikia aiškumo dėl kiekvieno skaičiaus, kiekvienos raidės. Tas nerimas kyla iš vidaus, iš jų profesijos, bet mes tikrai niekada už klaidas nebaudžiame. Už tyčią taip, už apgaulę – taip, už klaidas – ne.
Mes esame atviri partnerystei ir tikrai suprantame, kad įgyvendinimo metu gali iškilti įvairių neaiškumų ir traktavimo klausimų, todėl susitikime, kalbėkimės, priimkime sprendimus. Laikytis karštakošiškai vienokios ar kitokios nuomonės, čia jau ne kelias.
– Nepaisant to, nuogąstavimai dėl galimų VMI sankcijų neblėsta.
– Žinote, visi baiminasi, tačiau mūsų griežtosios kontrolės veiksmų skaičius per pastarąjį dešimtmetį yra sumažėjęs tris kartus. Aš esu žmogus, linkęs į atvirumą ir partnerystę su verslu, bet ne į žiaurias akcijas. Aš visiems sakau, kad to vėzdo nėra, o konsultacijų mes per milijoną suteikiame.
Visos deklaracijų formos yra parengtos.
– Ar manote, kad per likusį laiką bus galutinai pasirengta laukiantiems pokyčiams?
– Manau, kad taip. Visos deklaracijų formos yra parengtos, jei kas dar yra neaiškaus, neatsakyta, tikrai išsiaiškinsime.
– Tačiau verslo liudijimų paslaugoms, už kurias bus galima susigrąžinti dalį GPM, bus atsisakyta tik nuo kitų metų vidurio. Kodėl tai nedaroma jau nuo sausio?
– Tai klausimas ne man. Iš mūsų pusės nieko netrūko, tik formalaus šių profesijų išbraukimo iš verslo liudijimų sąrašo. Mūsų gal tik noras būtų, kad tai būtų taikoma pakankamai plačiai, nes jei bus pradėta dėlioti, kad, pavyzdžiui, už krano pakeitimą galima, o už grindjuosčių patiesimą ne, administravimo kaštai darysis labai dideli.
– Ar nemanote, kad verslo liudijimų iš viso reikėtų atsakyti?
– Kiek save atsimenu Mokesčių inspekcijoje, tiek šitas klausimas kyla. Mano asmenine nuomone, verslo liudijimas turi teisę egzistuoti ten, kur mes kalbame apie kažkokias namudines veiklas, visiškai smulkų verslą, kur tam verslui yra ramiau – jis susimoka fiksuotą mokestį, apskaita yra visiškai paprasta, nors individualiai veiklai irgi yra paprasti reikalavimai.
Kai kalbame apie apmokestinimą, aš suprantu smulkius verslininkus, kurie galbūt net jaučia panišką baimę tapti PVM mokėtoju, nes reikės teikti PVM deklaracijas, o ir PVM įstatymas atrodo labai sunkus. Tai tikriausiai kyla iš nežinojimo, nes jei tavo veikla yra labai paprasta, tai PVM deklaraciją užpildyti taip pat yra labai paprasta. Juolab, mes jau baigiame kurti apskaitos sistemą ir jei verslas ja naudosis bei bus PVM mokėtojas, mes tas PVM deklaracijas už juos ir padarysime.
Kalbant apie verslo liudijimus, pagrindinis dalykas čia turbūt yra jo kaina, kuri dabar yra tokia pati, pavyzdžiui, jei tu nuomoji vieną kambariuką ar kelis butus. Pirmu atveju, ji labai didelė, antru – gana maža. Čia gal norėtųsi diferenciacijos, bet tai vėl yra politinis klausimas.
– Kalbame apie artėjančius mokestinus pasikeitimus, o tuo metu šiemet keturių pagrindinių mokesčių surinkimas atsilieka nuo plano. Nejaučiate dėl to nerimo?
– Aš problemos nematau, paklaidos yra protingumo ribose. Pati esu prognozavusi ir suprantu, kad tą padaryti labai tiksliai yra iš principo neįmanoma. Yra daug sudedamųjų, kurias ne visai žinai tuo metu, kai rengi mokesčių planą, nes jis daromas gana anksti – pradedamas gegužę ir baigiamas rugsėjį, o metiniai rezultatai būna jau po plano patvirtinimo.
Prisimenu, kai pamačiau užduotį 2018 metais surinkti (pajamų – BNS) 695 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais, buvo tikrai labai neramu. Dabar aš esu kur kas ramesnė.
– Atotrūkis nuo plano nėra didelis, bet kalbame apie visus keturis pagrindinius mokesčius. Neatsimenu, kada paskutinį kartą turėjome tokią situaciją.
– O aš neatsimenu, kada būtų buvęs toks didelis mokesčių surinkimo planas.
– Jei jums kėlė nerimą šių metų mokesčių planas, nemažiau turėtų neraminti ir 2019 metų biudžeto pajamų projektas?
– Visuomet, kai gauni naujas užduotis, yra šiek tiek neramu. Šešėlio dalis, kurią mes turime sumažinti, yra gana didelė. Tačiau mes turime tęstinį planą, kurį pasitvirtinome šių metų pradžioje, kitąmet įsijungs naujos priemonės, todėl tikimės, kad pavyks.
– Kalbate apie naujas priemones, kurios buvo patvirtintos kartu su mokestine reforma?
– Taip. Ir mūsų pačių projektus.
– Kokie tai projektai?
Mes vykdome keturių sektorių – viešojo maitinimo, statybos, mėsos ir prekybos automobiliais bei jų dalimis pasirinktų įmonių kontrolę.
– Mes vykdome keturių sektorių – viešojo maitinimo, statybos, mėsos ir prekybos automobiliais bei jų dalimis pasirinktų įmonių kontrolę, čia nuoseklus darbas duoda visiškai neprastą rezultatą. Pavyzdžiui, viešojo maitinimo sektoriuje, kur iš viso turime oficialiai registruotas 2244 įmones, sumokėti mokesčiai šiemet per tris ketvirčius padidėjo 12 mln. eurų, o iš šio padidėjimo beveik 6,4 mln. eurų teko VMI stebimoms 373 įmonėms. Ir tai yra pasiekta praktiškai be griežtųjų kontrolės priemonių.
Šių sektorių stebėseną tęsime ir kitais metais, kol pajusime, kad sektorius ženkliai skaidrėja, o įmonės, su kuriomis mes dirbame, taip pat išlieka tvariai skaidrios ir negrįžta į pradinę stadiją. Pradėjome nuo viešo maitinimo, todėl ten ir turime daugiausiai rezultatų, sudėtingiausia kol kas yra su statyba – tai labai įvairialypė sritis, ten veikia ir tie patys verslo liudijimai, kitos paslaugų rūšys. Patys objektai taip pat sunkiau apčiuopiami.
– Tikitės, kad verslas taps sąmoningesnis?
– Taip. Kito kelio turbūt ir nėra. Verslas ženkliai keičiasi ir suvokia, kad skaidriame vandenyje viskas yra aišku, viską matai, o drumstame vandenyje neaišku, kada ir į ką gali atsitrenkti.
– Koks galėtų būti natūralus šešėlio lygis šalyje?
– Gryno nulio nėra niekur. Reikia visiškai totalitarinės planinės ekonomikos su sekimo elementu, tada gal ir būtų galima kalbėti apie nulį. Dalies valstybių, pavyzdžiui, Estijos, mokesčių inspektoriai nebekelia tikslo kovoti su šešėliu, jų tikslas yra prisidėti prie verslo tvarumo, tapti pagalbininkais. To norime ir mes.
Aš manau, kad optimalus lygis, kai jau nebeverta kovoti, galėtų būti apie 10 procentų. Turėtų būti pasiekta riba, kai tolesnės kovos su šešėliu kaštai tampa labai dideli, o gaunama nauda – maža.
– Kaip vertinate Vyriausybės iniciatyvas dėl konkurencijos skatinimo mažmeninės prekybos sektoriuje, pavyzdžiui, maisto talonus, vadinamuosius vaučerius. Tai didins darbo krūvį VMI?
– Mes su tuo nedirbsime. Pirminėje stadijoje, kai buvo svarstoma apie galimybę grąžinti GPM už tam tikrose prekybos vietose įsigytas prekes, mes dalyvavome ir teikėme siūlymą tęsti kvitų loteriją. Tai jau veikianti priemonė, kurią reikėtų praplėsti įtraukiant prekybos vietas, išskyrus didžiuosius prekybos centrus. Tai yra mūsų siūloma alternatyvi priemonė, kuri daug nekainuos, o palies nemažą dalį žmonių.
Į diskusijas dėl vaučerių mes nebuvome įtraukti, ties šia sritimi dirba Ūkio ministerija.
– Dėkui už pokalbį.
