Anot apklausos, 94 proc. Lietuvos gyventojų supranta prisitaikymo prie klimato kaitos būtinybę, panašiai kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Tiesa, 28 proc. lietuvių mano, kad tai yra neatidėliotinas prioritetas (ES – 50 proc.), o 66 proc. – kad svarbu, bet ne esminis tikslas, pranešė EIB.
Lietuvos gyventojai mato prisitaikymą prie klimato kaitos kaip ekonominę galimybę ir ilgalaikę investiciją: 88 proc. teigia, kad investicijos gali kurti darbo vietas ir skatinti ekonomiką (ES – 86 proc.), o 87 proc. pabrėžia, kad investuoti dabar yra svarbu, siekiant ateityje išvengti didesnių išlaidų (ES – 85 proc.).
EIB vicepirmininkas Thomas Ostrosas teigė, kad investuojant dabar, galima užtikrinti tvaresnę ateitį ir sumažinti dėl neveiklumo atsirasiančias išlaidas.
„Lietuvos gyventojai supranta, kad prisitaikyti prie klimato kaitos reikia kuo greičiau, ir akivaizdu, kad neatidėliotinos investicijos į tai duos ilgalaikės naudos. EIB yra įsipareigojęs remti Lietuvą finansuodamas projektus, kuriais stiprinamas vietos atsparumas, kuriamos darbo vietos ir skatinama ekonomika“, – pranešime teigė jis.
Anot apklausos, didžioji dalis, 85 proc., Lietuvos gyventojų per pastaruosius penkerius metus patyrė ekstremalius meteorologinius reiškinius (ES – 80 proc.), tokius kaip audros ar krušą (Lietuvoje – 59 proc., ES – 34 proc.), karščio bangas (49 proc.) ar sausrą (32 proc.). 73 proc. patyrė šių reiškinių tiesiogines pasekmes (ES – 68 proc.), tokias kaip elektros tiekimo sutrikimai (38 proc.), susisiekimo problemos (20 proc.) ir sveikatos sutrikimai (19 proc.).
Daugiau negu pusė – 56 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad dėl klimato kaitos teks keisti gyvenimo būdą (ES – 72 proc.), o 29 proc. svarsto galimybę persikelti į saugesnę vietą dėl ekstremalių orų (ES – 35 proc.). Tuo metu 62 proc. teigia, kad yra informuoti apie būdus, kaip prisitaikyti savo būstuose (ES – 71 proc.), tačiau 72 proc. nežino apie viešąsias subsidijas šiam tikslui (ES – 60 proc.).
Anot apklausos, Lietuvos prioritetai prisitaikant prie klimato kaitos yra: infrastruktūros gerinimas (Lietuvoje – 43 proc., ES – 39 proc.), visuomenės švietimas dėl pasirengimo ekstremaliems įvykiams (38 proc., ES – tiek pat) bei miestų vėsinimas želdynais (36 proc., kai ES – 42 proc.).
Dėl finansavimo šaltinių prisitaikymui, 36 proc. lietuvių mano, kad visi turėtų mokėti vienodai, o 27 proc. – kad išlaidas turėtų padengti labiausiai taršios įmonės.
Pagal prisitaikymo finansavimo paskirstymą, 40 proc. norėtų, kad nauda būtų vienoda visiems (ES – 38 proc.), 23 proc. teiktų prioritetą senjorams, o kiti 23 proc. – rizikingose vietovėse gyvenantiems asmenims.
Be to, 71 proc. Lietuvos gyventojų palaiko tarptautinę pagalbą besivystančioms šalims (ES – 57 proc.), kad šios galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių ir mano, kad jų valstybė turėtų labiau padėti labiausiai pažeidžiamoms besivystančioms šalims prisitaikyti prie didėjančio klimato kaitos poveikio.
