„Lietuvos gyventojai įžvelgia tam tikras perėjimo prie žaliosios ekonomikos galimybes savo gyvenimo kokybei, maistui ir sveikatai. Tačiau jie susirūpinę dėl klimato politikos poveikio darbo rinkai ir visai ekonomikai. Mūsų, kaip ES klimato banko, pareiga – įsiklausyti į šiuos nuogąstavimus ir kartu su politikos formuotojais bei sektoriaus partneriais konkrečiai juos spręsti“, – pranešime teigė EIB vicepirmininkas Thomas Ostrosas.
Anot apklausos, 62 proc. lietuvių mano, kad perėjus prie žaliosios ekonomikos pagerės jų gyvenimo kokybė, nes padidės patogumas, gerės maisto kokybė ar sveikata. Tuo metu 56 proc. mano, kad tai sumažins ekonomikos augimą.
Vis dėlto politikos priemonės, kuriomis sprendžiamos klimato kaitos problemos, nelaikomos geromis naujienomis darbo rinkai: 52 proc. respondentų nuomone, tai panaikins daugiau darbo vietų nei sukurs naujų.
Apklausos dalyvių teigimu, su klimato kaita susiję iššūkiai išliks: 27 proc. jų mano, kad iki 2050 metų situacija bus suvaldyta, tačiau du trečdaliai (66 proc.) nurodo, kad tai vis dar bus rimta problema.
Paklausti apie ilgalaikius klimato krizės padarinius, 15 proc. Lietuvos gyventojų spėja, kad jiems teks persikelti į kitą regioną ar šalį, o dvidešimtmečių grupėje net 31 proc. teigia nerimaujantys, kad dėl klimato kaitos gali tekti persikelti.
Daugelis jaunų žmonių taip pat abejoja savo darbo vietų tvarumu: ketvirtadalis 20–29 metų respondentų baiminasi, kad gali prarasti darbą. Be to, trys ketvirtadaliai (73 proc.) nurodo, kad perėjus prie žaliosios ekonomikos sumažės jų perkamoji galia.
Lietuvos gyventojų nuomone, gyvenimo būdo pokyčiai, mažinantys anglies dioksido išmetimą, per artimiausius 20 metų įgaus didelę reikšmę. Beveik trečdalis (28 proc.) mano, kad po 20 metų dauguma žmonių nebeturės automobilio, o 70 proc. – kad dauguma žmonių dirbs nuotoliniu būdu. Daugiau nei trečdalis (36 proc.) teigia manantys, kad dauguma žmonių pereis prie augalinės mitybos, o 41 proc. – kad kiekvienam piliečiui bus skirta energijos kvota.
Vertinant pasauliniu mastu, 56 proc. žmonių mano, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos taps ūkio augimo paskata. Tokios nuomonės laikosi ir amerikiečiai, ir britai (57 proc.), o kinai nusiteikę dar optimistiškiau (67 proc.).
Dauguma europiečių (61 proc.) įsitikinę, kad pagerėjusi jų gyvenimo kokybė turės teigiamos įtakos maistui ar sveikatai. Vis dėlto europiečiai, palyginti su kinais (77 proc.), amerikiečiais (65 proc.) ar britais (63 proc.), šiuo klausimu yra pesimistiškesni.
