Vietoj suplanuoto 10 mln. eurų finansavimo, rastas sprendimas sumą padidinti iki 31,87 mln. eurų, kad visi 226 reikalavimus atitikę pramonės įmonių projektai gautų prašomą finansavimą.
„Sulaukus rekordinio įmonių susidomėjimo ir suprasdami, kokia aktuali ši priemonė verslui, iškart ieškojome būdų ir galimybių, kaip galėtume patrigubinti finansavimą. Pirmuoju etapu teigiamai įvertintiems 66 projektams jau paskirstėme 9,83 mln. eurų, o artimiausiu metu per dar du etapus skirsime dar 22,04 mln. eurų 160 projektams finansuoti. Ypatingas pramonės įmonių aktyvumas rodo, jog esame pasiruošę pereiti link neutralios klimatui ekonomikos ir verslas supranta šio pokyčio teikiamą vertę“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Dėl papildomo finansavimo suradimo galimybių buvo kreiptasi ir bendradarbiaujama su atsakingomis institucijomis, kad būtų galima lėšas surasti, perskirstyti ir panaudoti šiai itin aktualiai priemonei.
Pasinaudojusios šios priemonės investicijomis, įmonės planuoja įsigyti įrangos ir įrenginių, būtinų atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, generuojamai iš saulės energijos.
Vienam projektui įgyvendinti daugiausia skiriama iki 300 tūkst. eurų. Aktyviausiai dalyvavo medienos, maisto produktų gamintojai, baldų ir metalo gaminių gamintojai.
„Tai buvo puiki proga verslams įsivertinti savo energijos sąnaudas ir paskaičiuoti, kiek galima sutaupyti lėšų įdiegus saulės modulius, o ypatingas aktyvumas rodo, kad verslai gerai suvokia investicijų į atsinaujinančius energijos išteklius naudą. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie pramonės įmonių transformacijos į neutralią klimatui ekonomiką ir dedame visas pastangas, jog investicijos verslus pasiektų kuo greičiau“, – sako Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė.
Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos planuoja paskelbti priemonių kvietimus, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų žalesnei ekonomikai numatyta 268 mln. eurų.
