2010 m. antrojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso ESB perviršis sudarė 1,2 mlrd. litų (4,8 proc. BVP) ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 982,5 mln. litų, arba šešis kartus, o palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, – 3,5 karto. Šių metų pirmojo pusmečio ESB perviršis sudarė 1,4 mlrd. litų (3 proc. BVP) ir, palyginti su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, padidėjo 5,7 karto.
2010 m. antrojo ketvirčio ESB pokytį, palyginti su anksčiau skelbtais balandžio–birželio mėn. duomenimis, lėmė iš naujo, gavus detalius įmonių ketvirčio ataskaitų duomenis, suskaičiuoti paslaugų ir investicijų pajamų balansų duomenys.
Teigiamą šių metų antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio ESB pokytį lėmė padidėjęs einamųjų pervedimų balanso perviršis.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šalies prekių eksportas padidėjo 24,2 procento, prekių importas – 22 procentais, o užsienio prekybos deficitas – 5,6 procento. Neskaičiuojant mineralinių produktų, prekių eksportas padidėjo 18,3, o importas – 24,3 procento. Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 24,2 ir 24 procentais, o užsienio prekybos deficitas – 22,3 procento.
Vertinant atskirų prekių grupių (pagal makroekonomikos kategorijų klasifikatorių) poveikį eksporto ir importo pokyčiams, 2010 m. antrąjį ketvirtį didžiausią įtaką padarė padidėjęs tarpinio vartojimo prekių eksportas ir importas.
2010 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, prekių eksportas į Europos Sąjungos (ES) valstybes padidėjo 13,9 procento, o į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) valstybes – 37 procentais. Prekių importas iš ES valstybių padidėjo 27,8, o iš NVS valstybių – 14,6 procento. Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, prekių eksportas į ES valstybes padidėjo 19,8, o į NVS valstybes – 36,1 procento. Prekių importas lyginamuoju laikotarpiu iš ES valstybių padidėjo 16,5, o iš NVS valstybių – 39,8 procento.
2010 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, paslaugų eksportas padidėjo 28,9 procento, o paslaugų importas – 40 procentų, todėl paslaugų balanso perviršis padidėjo tik 6 procentais (44,2 mln. Lt). Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2009 m. pirmuoju pusmečiu, paslaugų eksportas padidėjo 16,2 procento, o paslaugų importas sumažėjo 2 procentais. Paslaugų balanso perviršis padidėjo du kartus ir sudarė 1,5 mlrd. litų.
Šių metų pirmąjį pusmetį transporto ir kelionių paslaugų eksportas sudarė atitinkamai 58,9 ir 25,5 procento viso paslaugų eksporto (2009 m. pirmąjį pusmetį buvo 56,9 ir 26,9 procento), o transporto ir kelionių paslaugų importas sudarė atitinkamai 45,2 ir 33,5 procento viso paslaugų importo (2009 m. pirmąjį pusmetį buvo 35,7 ir 40,9 procento).
2010 m. antrąjį ketvirtį paslaugų eksportas į ES valstybes sudarė 61,8 procento viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES valstybių – 49,6 procento. Eksportas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 29,4 procento, o importas iš NVS valstybių, palyginti su bendru paslaugų importu, – 32,7 procento.
Bendras pajamų balanso deficitas 2010 m. antrąjį ketvirtį sudarė 359,8 mln. litų. Investicinių pajamų balanso deficitas sudarė 450,6 mln. litų, o pajamų balanse esantis darbo pajamų balanso perviršis sudarė 90,8 mln. litų. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, bendras pajamų balanso deficitas padidėjo 37,2 procento. Šį pokytį lėmė padidėjęs tiesioginių investicijų ir investicijų portfelio pajamų balanso deficitas. Šių metų pirmojo pusmečio bendras pajamų balanso deficitas sudarė 622,2 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, sumažėjo 89,3 mln. litų.
2010 m. antrąjį ketvirtį neatlygintinių einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 1,6 mlrd. litų. Pervedimai iš ES paramos fondų sudarė 1,1 mlrd. litų, arba 4,6 procento BVP, o privačių asmenų pervedimai iš užsienio – 897,1 mln. litų, arba 3,7 procento BVP. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, pervedimų iš ES padaugėjo 499,6 mln. litų (78,8 proc.), o privačių asmenų pervedimų iš užsienio – 311,4 mln. litų (53,2 proc.). 2010 m. pirmąjį pusmetį einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 2,2 mlrd. litų. Palyginti su 2009 m. pirmuoju pusmečiu, balanso perviršis padidėjo 438,5 mln. litų (24,5 proc.), pervedimų iš ES paramos fondų padaugėjo 1,1 , o privačių asmenų pervedimų – 38,9 procento.
2010 m. antrąjį ketvirtį apskaičiuotos įmokos į ES biudžetą sudarė 173 mln. litų, o pirmąjį pusmetį – 531,5 mln. litų. Šalies privačių asmenų pervedimai į užsienį sudarė atitinkamai 319,2 ir 625,5 mln. litų.
Grynasis neatlygintinių kapitalo pervedimų srautas (pagrindinis šaltinis yra ES struktūriniai paramos fondai, naudojami investiciniams projektams finansuoti) 2010 m. antrąjį ketvirtį sudarė 698,5 mln. litų, o pirmąjį pusmetį – 1,3 mlrd. litų, ir tai kapitalo įplaukų į Lietuvą požymis. Palyginti su 2009 m. pirmuoju pusmečiu, minėtų pervedimų sumažėjo 196,1 mln. litų, arba 13 procentų.
Šių metų antrąjį ketvirtį finansinės sąskaitos balansas sudarė –1,8 mlrd. litų (2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo –834,6 mln. litų), o pirmąjį pusmetį sudarė –2,6 mlrd. litų. Neigiami finansinės sąskaitos srautai buvo kapitalo nutekėjimo iš Lietuvos požymis. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, neigiamas finansinės sąskaitos balanso srautas padidėjo 2,2 karto, o šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, – 52,8 procento.
2010 m. antrojo ketvirčio grynasis tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas sudarė 384,2 mln. litų – tai jų nutekėjimo iš Lietuvos požymis . Pirmąjį pusmetį grynasis TUI nutekėjimo srautas siekė 457,5 mln. litų, o praėjusių metų pirmąjį pusmetį būta 643 mln. litų įplaukų.
TUI srautas Lietuvoje taip pat turėjo šių investicijų nutekėjimo požymių: 2010 m. antrąjį ketvirtį sudarė 365,5 mln. litų, o pirmąjį pusmetį – 464 mln. litų. 2009 m. pirmąjį pusmetį TUI srautas Lietuvoje sudarė 1,4 mlrd. litų įplaukų. Lietuvos TUI srautas užsienyje šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 18,7 mln. litų, ir tai jų padidėjimo požymis.
2010 m. birželio 30 d. duomenimis, sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 32,7 mlrd. litų (9,5 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 9 946 litai (2 880 eurai) TUI.
Grynasis šių investicijų srautas 2010 m. antrąjį ketvirtį sudarė 90,6 mln. litų, ir tai šių investicijų nutekėjimo iš Lietuvos požymis, o pirmąjį pusmetį sudarė 4,7 mlrd. litų, ir tai investicijų įplaukų požymis. Antrojo ketvirčio šių investicijų nutekėjimą lėmė skolos vertybinių popierių įsipareigojimų sumažėjimas, o pirmojo pusmečio įplaukas – įplaukos, gautos už valdžios sektoriaus išplatintus skolos vertybinius popierius.
Kitų investicijų ir išvestinių finansinių priemonių grynasis srautas 2010 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1,9 mlrd. litų, ir tai jų nutekėjimo iš Lietuvos požymis (pirmąjį ketvirtį nutekėjimas siekė 5,2 mlrd. litų). Šių metų pirmąjį pusmetį šių investicijų nutekėjimas siekė 7 mlrd. litų ir, palyginti su 2009 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo 4,2 mlrd. litų, arba 2,5 karto. Investicijų nutekėjimą lėmė sumažėję pinigų finansinių institucijų ir kitų sektorių įsipareigojimai.
2010 m. antrąjį ketvirtį šalies oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas mokėjimų balanse sudarė 526,2 mln. litų, ir tai jų sumažėjimo požymis. Antrojo ketvirčio pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 15,9 mlrd. litų (4,6 mlrd. eurų). Sukauptos oficialiosios tarptautinės atsargos, skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, 2010 m. antrojo ketvirčio pabaigoje buvo 3,3 mėn.
2010 m. birželio 30 d. duomenimis, visas šalies sukauptas finansinis užsienio turtas sudarė 49,8, o visi šalies sukaupti tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 103,6 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 53,8 mlrd. litų, t. y., palyginti su likusiu pasauliu, Lietuva yra debitorė.
2010 m. antrąjį ketvirtį šalies užsienio turtas sumažėjo 737,6 mlrd. litų, arba 1,5 procento, o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 2,6 mlrd. litų, arba 2,4 procento. Užsienio turtas daugiausia sumažėjo dėl sumažėjusių TUI ir investicijų portfelio užsienyje, o įsipareigojimai – dėl sumažėjusių TUI ir investicijų portfelio įsipareigojimų.
2010 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos bendroji skola užsieniui sumažėjo 1,3 mlrd. litų, arba 1,6 procento, o nuo metų pradžios padidėjo 1,5 mlrd. litų, arba 1,9 procento. Antrojo ketvirčio pabaigoje bendroji skola užsieniui sudarė 81,4 mlrd. litų, arba 88,1 procento keturių pastarųjų ketvirčių BVP (2009 m. pabaigoje skolos ir BVP santykis sudarė 86,8 proc.). 2010 m. antrojo ketvirčio pabaigoje bendrosios šalies skolos užsieniui pinigų finansinių institucijų sektoriaus dalis sudarė 40,5 procento (2009 m. pabaigoje buvo 46,1 proc.), valdžios sektoriaus – 30 procentų (buvo 23,4 proc.), kitų sektorių – 14,6 procento (buvo 16,1 proc.), tiesioginių investicijų įsipareigojimų (įsiskolinimas tarp šalies ir užsienio įmonių) – 14,6 procento (buvo 14,0 proc.). Grynoji šalies skola užsieniui antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 38,2 mlrd. litų, arba 41,4 procento BVP (metų pradžioje buvo 37,4 mlrd. litų, arba 40,6 procento BVP).
