EK antradienį pranešė netenkinanti šio Lietuvos prašymo.
„Šiame etape Europos Komisija pateikė Lietuvai preliminarias neigiamas išvadas dėl šio prašymo (...). Lietuva turi per vieną mėnesį pateikti savo pastabas. Komisija priims galutinį sprendimą dėl šio prašymo, atsižvelgdama į Lietuvos pastabas. Tai dvišalė Europos Komisijos ir atitinkamos valstybės narės procedūra“, – BNS perduotame komentare sakė M.Vaščega.
Lietuva siekė, kad skurdą ir pajamų nelygybę mažinančius gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų įstatymų pakeitimų priėmimas, numatant jų taikymą ne anksčiau kaip nuo 2024 metų, būtų nukeltas nuo 2022 metų ketvirtojo ketvirčio į 2025 metų pirmąjį ketvirtį.
Teisės aktų pakeitimų dėl mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo režimų atsisakymą ir akcizų, aplinkosauginių mokesčių bei turto mokesčių pakeitimų priėmimą prašyta perkelti nuo 2023 metų pirmojo ketvirčio iju 2025 metų pirmąjį ketvirtį. Tokį pakeitimą taip pat prašytą taikyti ir Užimtumo tarnybos skaitmeninei transformacijai.
EK nurodė, kad priežastys, kuriomis grindžiamas Lietuvos prašymas pakeisti šių tikslų įgyvendinimo terminus, yra nepagrįstos, tačiau konkrečiai šių priežasčių neįvardijo.
Lietuvos RRF plane numatyta mokesčių reforma siekiama panaikinti tam tikras mokesčių išimtis bei specialius mokestinius režimus, o taip pat padaryti mokesčių sistemą labiau skatinančia ekonomikos augimą ir sumažinti pajamų nelygybę bei skurdą.
Vyriausybė su mokesčių reforma susijusius įstatymų pakeitimus Seimui pateikė birželį, tačiau po ginčų valdančioji koalicija sutarė priėmimo neforsuoti. Praėjusią savaitę įstrigo ir įstatymo dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo priėmimas.
Jeigu Vyriausybės prašymas EK dėl mokestinių tikslų būtų patenkintas, tai reikštų, jog reformą tvirtinti turėtų naujos kadencijos Seimas.