Šaltinis patvirtino dienraščio „Handelsblatt“ publikacijoje paskelbtą informaciją, kad EK pavasarį nepritarė Berlyno sprendimui Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ perduoti 35 proc. uosto akcijų pagal praėjusiais metais sutartą, bet dar nepatvirtintą sandorį.
EK nerimauja, jog slapta informacija apie trečio pagal intensyvumą Europoje uosto veiklą gali būti perduota Kinijos vyriausybei.
Rekomendacija buvo neįpareigojanti, o galutinį žodį dėl sandorio tarė Vokietija.
Vokietijos transliuotojai NDR ir WDR ketvirtadienį pranešė, kad O.Scholzo biuras planuoja patvirtinti susitarimą, nepaisant šešių skirtingų Vokietijos koalicinės vyriausybės ministerijų prieštaravimų.
Remiantis NDR ir WDR pranešimais, sandoris įsigalios automatiškai, jei iki šio mėnesio pabaigos vyriausybė neįsikiš.
O.Scholzas, kuris 2011–2018 metais ėjo Hamburgo mero pareigas, prieš tapdamas vicekancleriu, o paskui kancleriu, penktadienį dalyvavo ES viršūnių susitikime ir paskelbė, kad lapkritį lankysis Kinijoje.
Pasak jo, dėl Kinijos investicijų dar „niekas nenuspręsta“, tačiau kancleris pažymėjo, jog Kinija turi ir kitų Europos uostų akcijų.
Visgi ES pozicija prieš Kiniją sustiprėjo nuo to meto, kai Kinijos įmonės įsigijo šiuos akcijų paketus.
Europos Sąjungos vadovai penktadienį surengė derybas dėl ryšių su Kinija, siekdami išvengti atviros konfrontacijos ir kartu pripažindami Pekino keliamą grėsmę, pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
„Ši diskusija parodė labai aiškų norą nebūti naiviais, tačiau taip pat nenorėjome imtis sistemingos konfrontacijos logikos“, – sakė jis.
Ch.Michelis teigė, kad ES ir toliau yra atvira bendradarbiavimui su Kinija svarbiais tarptautiniais klausimais, tokiais kaip klimato kaita ir sveikata.
Jis tvirtino, kad blokas turi „savo modelį, kurį reikia vystyti“ tokiu metu, kai stiprėja Kinijos ir Jungtinių Valstijų priešprieša.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sakė, kad Pekinas „toliau vykdo savo misiją siekdamas įtvirtinti savo dominavimą Rytų Azijoje ir įtaką visame pasaulyje“.
Ji taip pat perspėjo dėl glaudžių Kinijos ir Rusijos ryšių, Maskvai, pradėjusiai karą Ukrainoje, sujaukus tarptautinę tvarką.
„Šie pokyčiai turės įtakos ES ir Kinijos santykiams“, – sakė U.von der Leyen.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį užsitikrino istorinę trečiąją kadenciją.
2018 metais Xi Jinpingas panaikino dviejų prezidento kadencijų limitą, sudarydamas sau sąlygas valdyti neribotą laiką.
