Eurokomisarė Corina Cretu pažymėjo, kad pirmą kartą ES istorijoje sanglaudai tenkanti biudžeto dalis yra didžiausia. Pasak jos, nors to ir nepakanka visiems poreikiams patenkinti, tačiau būtina susitaikyti su realybe.
„Privalome turėti tinkamą ir subalansuotą biudžetą tokiomis aplinkybėmis, kai netenkame antros didžiausios mokėtojos (Didžiosios Britanijos – BNS) ir turime naujų sunkumų, tokių kaip pasienio apsauga, migracija ir kiti dalykai, kurie iki šiol nebuvo ES problema“, – teigė C.Cretu.
Pasak VŽ, eurokomisarė teigia nematanti problemos, kad valstybės narės savo teritoriją dalija į regionus – atskiria turtingesnius ir mažiau išsivysčiusius regionus. Taip pasielgė ir Lietuva: atskyrė Vilnių, nes jo ekonomikos lygis jau viršija 75 proc. ES vidurkio, ir likusią šalies dalį.
C.Cretu dalyvavo Taline vykusiame forume, skirtame ES strategijai Baltijos regionui. Estijoje ji susitiko ir su premjeru Sauliumi Skverneliu.
BNS primena, kad EK praėjusią savaitę patvirtino 2021–2027 metų 373 mlrd. eurų vertės (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) sanglaudos politikos finansavimą. Lietuvos regioninei plėtrai EK pasiūlė skirti 6,359 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) – 12,9 proc. mažiau nei 2014-2020 metais (7,3 mlrd. eurų). Lietuva ketina toliau derėtis dėl šio finansavimo.
Sanglaudos politika siekiama mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES regionų. Tam visa ES yra padalyta į regionus, kurie pagal jų išsivystymo lygį (lyginant BVP vienam gyventojui rodiklį su ES vidurkiu) yra suskirstyti į tris kategorijas – mažiau išsivysčiusius (BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio), pereinamojo laikotarpio (75–90 proc.) ir labiau išsivysčiusius regionus (daugiau kaip 90 proc.).
