Anot EK, nors vidaus veiksniai toliau skatins ekonomikos augimą, tačiau lėtėjantis Lietuvos pagrindinių prekybos partnerių augimas lėtins eksporto plėtrą ir todėl ekonomika augs lėčiau.
Didelis užimtumo ir darbo užmokesčio augimas, taip pat numatomas mokesčių ir socialinės apsaugos reformų poveikis turėtų skatinti vartojimą. Gamybos pajėgumų apribojimai ir darbo jėgos trūkumas, taip pat vis didesnis ES lėšų naudojimas turėtų užtikrinti, kad investicijų lygis išliktų didelis.
Prognozuojama, kad privatus vartojimas Lietuvoje šiemet augs 3,8 proc., kitąmet – 3,3 proc., bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (investicijos) turėtų augti atitinkamai 5 proc. ir 4,4 procento.
Lietuvos eksportas, pernai išaugęs 4,9 proc., šiemet ir kitąmet turėtų padidėti po 3,6 proc. , importas – atitinkamai 4,5 proc. ir 4,3 procento.
EK vertinimu, vidutinė metinė infliacija, 2018 metas siekusi 2,5 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 2,1 proc. (vasario prognozė – 2,2 proc.) ir 2020 metais taip pat būti 2,1 procento. Anot EK ekonomistų, nuo šių metų pradžios padidintų elektros ir gamtinių dujų kainų įtaką padės kompensuoti nuosaikios naftos kainos.
Mažesnis darbo jėgos apmokestinimas ir didesnės valdžios sektoriaus išlaidos turėtų mažinti valdžios sektoriaus perteklių – jis turėtų sumažėti nuo 0,7 proc. BVP 2018 metais iki 0,3 proc. šiemet, o 2020 metų valdžios sektoriaus biudžetas turėtų būti subalansuotas.
2018 metų obligacijų išpirkimai padėjo gerokai sumažinti skolos ir BVP santykį iki 34,2 proc., tačiau šiemet reikės užtikrinti, kad 2020-aisiais obligacijų išpirkimai būtų finansuojami iš anksto. Todėl numatoma, kad valdžios sektoriaus skola 2019 metais padidės iki 37 proc. BVP, o 2020 metais turėtų sumažėti iki 36,4 procento.
