„Dauguma Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos problemų yra susijusios su struktūriniu nepakankamu sveikatos sektoriaus finansavimu (sveikatos išlaidos yra vienos mažiausių ES) ir nepakankamais ištekliais pirminės sveikatos priežiūros lygmeniu ir visuomenės sveikatos įstaigose“, – rašoma trečiadienį paskelbtoje 2023 metų šalies apžvalgoje.
„Problemas dar labiau didina sveikatos priežiūros specialistų trūkumas ir netolygus jų pasiskirstymas, o tai riboja pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą, – rašoma dokumente. – Gydytojų geografinis pasiskirstymas kelia sunkumų, nes didžiausia gydytojų koncentracija yra dviejuose didžiausiuose miestuose.“
Komisijos duomenimis, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, Lietuvoje yra daug išvengiamo hospitalizavimo atvejų, ir tai yra vienas iš aukščiausių gydymo ir mirtingumo, kurio galima išvengti, rodiklių.
„Tikėtina gyvenimo trukmė tebėra viena mažiausių ES – 2020–2021 metais ji toliau mažėjo. Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra didžiausias ES. Savo (sveikatos paslaugų gavėjų – BNS) lėšomis padengiamų išlaidų sveikatos priežiūrai dalis yra beveik dvigubai didesnė už ES vidurkį“, – nurodoma dokumente.
EK atkreipia dėmesį, kad slaugytojų trūkumas tebėra ypač aktuali problema.
„Nors gydytojų skaičius toliau auga, slaugytojų skaičius atsilieka nuo tempo ir tebėra mažesnis už ES vidurkį“, – teigia Komisija.
Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva stengiasi pertvarkyti savo ligoninių tinklą, pereidama nuo stacionariosios sveikatos priežiūros prie geresnės pirminės sveikatos priežiūros modelio.
„Nors rezultatai dar nepatvirtinti, šios pastangos gali padidinti sveikatos sistemos veiksmingumą ir atsparumą“, – pabrėžiama ataskaitoje.
Be kita ko, pažymima, kad ligų prevencija tebėra iššūkis Lietuvoje – COVID-19 labai sutrikdė ligų prevencijos programas, visų pirma skirtas kovai su širdies ir kraujagyslių ligomis ir gydomais vėžiu.
„Yra galimybių gerinti vėžio priežiūrą: tiek geresnė atrankinės patikros aprėptis, tiek didesnis išgyvenamumas daugelio gydomų vėžinių susirgimų atveju (vėžinių susirgimų mirtingumas viršija ES vidurkį“, – rašoma apžvalgoje.
Anot EK, didžiausias mirtingumas dėl savižudybių ES taip pat rodo, kad galima imtis prevencinių priemonių, kuriomis būtų skatinama geresnė psichinė gerovė.
