Kaip penktadienį žurnalistams sakė Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič, per pirmąjį pusmetį dėl natūralios gyventojų kaitos Lietuva neteko 12 tūkst. gyventojų – tiek, kiek gyvena Druskininkuose.
„Per pusę metų gimė 11 tūkst. kūdikių. Tai net 16 proc. mažiau nei 2019 metais”, – tikino I.Masiulaitytė-Šukevič.
Jos teigimu, iš viso per pusę metų šiemet mirė apie 24 tūkst. žmonių.
„Dėl natūralios gyventojų kaitos gyventojų skaičius sumažėjo 12 tūkst. Paprastai sausį būna daugiau mirčių nei kitais mėnesiais, tačiau šiais metais buvo fiksuotas rekordinis skaičius – beveik 5 tūkst. mirčių“, – sakė Statistikos departamento direktoriaus pavaduotoja.
Ji akcentavo, kad gyventojų skaičiaus pokyčiams daugiausia įtakos turėjo ne emigracija, kaip buvo anksčiau, o neigiama natūrali gyventojų kaita. Pasak Statistikos departamento direktoriaus pavaduotojos, neto tarptautinė emigracija beveik lygi nuliui – kiek gyventojų išvyko, tiek ir atvyko.
„Per pusmetį tiek atvyko, tiek išvyko – apie 18,5 tūkst. gyventojų. 57 proc. visų atvykusiųjų buvo mūsų šalies piliečiai“, – pažymėjo I.Masiulaitytė-Šukevič.
Kas patiria didžiausią skurdo riziką
Pasak jos, per metus absoliutaus skurdo lygis sumažėjo pusantro procentinio punkto. Tačiau vieniši tėvai patiria didžiausią riziką: 15,7 proc. namų ūkių, kuriuose gyvena vienas suaugęs ir vienas ar daugiau vaikų, patiria absoliutų skurdą.
Absoliutaus skurdo lygį mažina augantys atlyginimai ir tai, kad nestokojama išmokų labiausiai pažeidžiamoms visuomenės dalims.
„Pirmojo pusmečio rodikliai rodo, kad pandemija labiausiai atsiliepė ne socio-ekonominiu aspektu, bet demografiniams rodikliams. Itin mažėjo gimstamumas, augo mirtingumas. Tokia situacija, susijusi su gyvenimo neužtikrintumu ir nežinomybe, paveikė gyventojų planus kurti šeimą“, – tikino moteris.
Vartotojų nuomonių statistinio tyrimo rezultatais, 15 proc. apklaustų asmenų teigia, jog jų namų ūkių pajamos padidėjo, 18 proc. – kad sumažėjo. O 66 proc. – kad nepasikeitė. Kaimo vietovėse tik 11 proc. respondentų pasakė, kad jų namų ūkio pajamos padidėjo.
35 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos didėjo dėl padidėjusių socialinių išmokų, 32 proc. – dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo. Kaimo vietovėse socialinės išmokos itin padidino pajamas. Net 40 proc. apklaustųjų, pasak Statistikos departamento atstovės, teigė, jog dėl jų didėjo pajamos.
2021 metų pirmąjį pusmetį bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 24,8 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2020 metų pirmuoju pusmečiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 4,8 proc. (nepašalinus sudarė 4,2 proc.).
Kainų kilimą pastebi ne tik pirkėjai
Kalbėdama apie kainas, ji akcentavo, kad šios kyla. Be to, tai pastebi ne tik pirkėjai.
„Birželį fiksuota 3,6 proc. metinė infliacija. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 3,5 proc., paslaugų – 3,8. proc.“, – tikino I.Masiulaitytė-Šukevič.
Tuo metu statybų kainos, pasak moters, užkopė į Everestą.
„Birželį, palyginti su praėjusių metų birželiu, statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 6,9 proc. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (8,2 proc.) vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (5,5 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1,6 proc.) padidėjimas”, – teigė Statistikos departamento direktoriaus pavaduotoja.
Iš statinių per metus daugiausia – 9,6 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 7,3 proc., inžinerinių statinių – 3,9 proc.
Atlyginimai per metus augo 10 proc.
Per metus darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, šalies ūkyje išaugo 9,9 proc. viešajame sektoriuje – 13,3 proc., privačiajame – 8,4 proc.
Pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 1517,4 euro. Darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose: nuo 1,7 proc. (kasybos ir karjerų eksploatavimo) iki 25,7 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo).
Tiesa, čia išsiskyrė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, kurioje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius 4 proc. sumažėjo.
Nedarbo lygis pirmą ketvirtį sudarė 7,5 proc. Palyginti su 2020 metų ketvirtuoju ketvirčiu, jis sumažėjo 1,5 proc. punkto, palyginti su laikotarpiu prieš metus – padidėjo 0,4 proc. punkto.
Vyrų nedarbo lygis 2021 m. pirmąjį ketvirtį buvo 7,4 proc., moterų – 7,5 proc. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis pirmąjį metų ketvirtį sudarė 12,5 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 6,7 proc. punkto, per metus – 2,5 proc. punkto.
„BVP auga, atlyginimai didėja, nedarbas paskutinį ketvirtį net sumažėjo, o darbo vietų skaičius išaugo į rekordines aukštumas. Skurdas mažėja, gyventojų pajamos auga ir vartotojų nuotaikos gerėja. Tačiau jei demografinės tendencijos išliks tokios pačios, jos atsilieps ir ekonominiams rodikliams – jau dabar trūksta darbo jėgos, gyventojų sparčiai mažėja, vis daugiau reikia skirti sveikatos priežiūrai”, – apibendrino I.Masiulaitytė-Šukevič.
