Manoma, kad ketvirtadienį posėdžiaujanti 25 narių ECB Valdančioji taryba palūkanų normas išlaikys rekordiškai mažas bei nekeis banko didžiulės obligacijų pirkimo schemos apimčių.
Visgi vakcinavimo progrmų pažangai ir išaugusioms išlaidoms suteikiant daugiau vilčių dėl ekonomikos perspektyvų, ECB prezidentė Christine Lagarde gali sulaukti žurnalistų klausimų lietaus dėl to, kaip politikos formuotojai planuoja atpratinti regiono ekonomiką nuo krizės metu gautos paramos.
Panašios diskusijos kyla ir JAV, kur vis labiau nerimaujama dėl augančios infliacijos, kuri gali priversti JAV Federalinio rezervo sistemą (FRS) mažinti obligacijų pirkimo schemą ar net didinti palūkanų normas, siekiant išvengti ekonomikos perkaitimo.
„Negalės išvengti diskusijų“
Pagrindinis ECB ginklas kovojant su viruso sukelta krize yra 1,85 trln. eurų dydžio specialioji pandeminė vertybinių popierių pirkimo programa (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP), kuri galios iki 2022 metų kovo mėnesio.
Frankfurte įsikūręs skolintojas kovo mėnesį paskelbė ketinantis pirkti obligacijas „žymiai“ didesniu tempu, kad nuramintų rinkų suirutę, kilusią dėl didėjančio obligacijų pajamingumo.
ECB pareigūnai užsiminė ketinantys neskubėti mažinti paramos apimčių, atsiradus pirmiesiems atsigavimo ženklams, todėl stebėtojai tikisi, kad dar ketvirtį bus išlaikytas spartesnis PEPP vykdymo tempas.
Pati Ch.Lagarde ne kartą pabrėžė savo įsipareigojimą išlaikyti „palankias finansavimo sąlygas“, kol ekonomika nepasieks tvirto atsigavimo.
Visgi ECB „negalės ilgai vengti atitinkamų diskusijų“, mano banko ING ekonomistas Carstenas Brzeskis.
„Jei vasarą ekonomika netikėtai nesuklups, ECB greičiausiai bus priverstas pakeisti dainelę ir pradėti mažinti grynuosius pirkimus pagal turto pirkimo programą nuo rugsėjo mėnesio“, – jam pritarė „Berenberg Bank“ ekonomistas Holgeris Schmiedingas.
Infliacijos šuolis
Didžiuliais obligacijų pirkimais ECB siekia išlaikyti mažas skolinimosi išlaidas, kad būtų skatinamos išlaidos ir investicijos į bendrą valiutą naudojantį 19 narių bloką.
Be minėtos programos, ECB taip pat skiria 20 mlrd. eurų per mėnesį vyriausybių ir įmonių obligacijų pirkimui pagal dar iki pandemijos galiojusią schemą, skirtą paskatinti augimą ir padidinti infliaciją.
ECB taip pat pasiūlė itin pigias paskolas bankams ir nustatė banko indėlių palūkanų normą, siekiančią minus 0,5 proc. – tai reiškia, kad skolintojai moka už perteklinių grynųjų pinigų laikymą ECB.
Bankas jau ne vienerius metus siekė pastūmėti infliaciją iki tikslinio lygio – šiek tiek mažiau nei 2 procentai.
Visgi pastaraisiais mėnesiais vartotojų kainos sparčiai kilo dėl augančių energijos kainų ir laikinų veiksnių, įskaitant puslaidininkių ir žaliavų trūkumą, taip pat dėl prislopintos paklausos tuo metu, kai įvairūs ekonomikos sektoriai vaduojasi nuo ribojamųjų priemonių.
Infliacija euro zonoje gegužę siekė 2 proc., viršydama ECB etaloną ir pasiekdama aukščiausią lygį per beveik trejus metus.
Visgi grynoji infliacija, neapimanti smarkiai svyruojančių energijos ir maisto kainų, išlieka prislopinta.
Ch. Lagarde pažadėjo, kad ECB „peržvelgs“ prognozuojamą trumpalaikį bendrosios infliacijos padidėjimą.
Ketvirtadienį bankas taip pat pristatys atnaujintas ketvirčio prognozes.
Stebėtojų teigimu, infliacijos prognozės gali būti tikslinamos į didesnę pusę, palyginti su dabartine 1,5 proc. 2021 metams ir 1,2 proc. 2022 metams prognoze.
Manoma, kad ekonomikos augimo prognozės iš esmės nesikeis ir sieks 4 proc. šiems metams bei 4,1 proc. 2022-iesiems.