Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės manymu, Lietuvos žmonėms kalbos, pilnos ekonominių terminų, yra neįdomios ir nesuprantamos, todėl ji neketina įrodinėti, kad MMA Lietuvoje didinti reikia ar juolab, kaip tai galima padaryti.
Būtent dėl tokių populistinių ir dažnai nepagrįstų šnekų britų savaitraštis „The Economist“ neseniai pasiūlė nebeleisti MMA nustatinėti politikams, o verčiau leisti tą daryti technokratams.
Leidinys skaičiuoja, jog iki 50 proc. bruto atlyginimo medianos siekiantis MMA nesukelia nei didesnės infliacijos, nei didesnio nedarbo lygio.
Lietuvos ekonomistai pritaria, jog toks sprendimas būtų kur kas protingesnis už dabar keliamą sąmyšį.
Mediana yra tikslesnė
Anksčiau tiek Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, tiek finansų ministras Rimantas Šadžius yra kalbėję, jog MMA reiktų sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Pavyzdžiui, jei pastarasis per metus padidėja 5 proc., tada tiek pat galima būtų didinti ir MMA.
Tačiau ekonomikos analitikas Justas Mundeikis aiškino, jog mediana yra kur kas tikslesnis dydis. Mediana yra skaičių eilės vidurinis dydis. Tarkim, 1, 1, 2, 5, 6 mediana yra 2.
2013 m. atlyginimų mediana Lietuvoje buvo 1884 Lt. Taigi, remiantis „The Economist“ formule, MMA praėjusiais metais turėjo būti 942 Lt.
Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad visai tiksliai medianos dydžio apskaičiuoti neįmanoma.
„Dėl atlyginimų vokeliuose ir šešėlinės ekonomikos masto reali mediana gali viršyti 2 tūkst. Lt“, – sakė jis.
Absoliutūs dydžiai greitai pasensta
Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka taip pat galvoja, jog sprendimas MMA sieti su atlyginimų mediana būtų tinkamas Lietuvai.
Jis tikino, kad toks dydis, kaip MMA, veikia geriau, jei yra nefiksuotas, nes ekonominės aplinkybės nuolat kinta.
Praėjusiais metais MMA padidinome iki 1 tūkst. Lt ir dabar du metus jis bus nedidinamas, o paskui patirsime šoką.
„Praėjusiais metais MMA padidinome iki 1 tūkst. Lt ir dabar dvejus metus jis bus nedidinamas, o paskui patirsime šoką“, – pastebėjo ekspertas.
R.Lazutkos teigimu, nustačius nuolatinį indeksavimą, to būtų galima išvengti. Perskaičiuoti MMA ir atlyginimų medianos santykį užtektų kartą per metus, nebent atsirastų didesnė infliacija – tada tą daryti reiktų dažniau, pavyzdžiui, kas ketvirtį.
Įspėjo dėl netinkamumo krizių metais
„The Economist“ formulę vienareikšmiškai labiau civilizuotu būdu laikantis N.Mačiulis pastebėjo, jog ji taip pat nėra be trūkumų.
„Ji turi šalutinį poveikį, – aiškino ekonomistas, – joje užprogramuota, kad atlyginimai visada didės. Tačiau juk būna ir krizinių laikotarpių, kai ekonomikoje įvyksta nuosmukis ir atlyginimai mažėja.“
Todėl, N.Mačiulio manymu, ilguoju laikotarpiu reiktų nustatyti mažesnį už 50 proc. atlyginimų medianos lygį.
Nesutaria, ar mažina skurdą
R.Lazutkos manymu, MMA didinimas skurdo lygį Lietuvoje turėtų sumažinti – nepasiturinčiai gyvenančios šeimos į rankas gautų daugiau, todėl greičiausiai nebepatektų į rizikos zoną.
Su juo nesutiko N.Mačiulis, kuris galvoja, kad MMA skurdo nesumažintų.
„Swedbank“ ekonomistas pastebėjo, kad reikia nepamiršti, kaip mūsų šalyje skurdo riba yra nustatoma. Žemiau jos patenka mažiau nei pusę vidutinių pajamų gaunantys žmonės. 2012 m. ji siekė 749 Lt, o žemiau jos gyveno 18,6 proc. lietuvių.
N.Mačiulis dėstė, kad, padidinus MMA, skurdas gali netgi paaštrėti, taip pat padidėtų ir socialinė atskirtis.
Tačiau tokia grėsmė kiltų tik darbo neturintiesiems, kurie, naujausiais duomenimis, Lietuvoje sudarė apie 11 proc. visų darbingo amžiaus asmenų.
L.Graužinienė vis tiek nori per daug
Skaičiuojant 50 proc. nuo atlyginimų medianos formule MMA Lietuvoje dar prieš metus nustatytą 1 tūkst. Lt lygį pasiektų tik 2015 m.
Tačiau J.Mundeikis galvoja, kad jį galima būtų nustatyti ir didesnį, tarkim – 60 proc. Kaip pastebėjo N.Mačiulis, toks dydis, atsižvelgiant į ekonomikos šešėlį, realybę atitiktų labiau.
Taip prognozuojant, MMA 2015 m. Lietuvoje galėtų būti 1222 Lt, tačiau vis tiek dar nepasiektų L.Graužinienės užsibrėžtų 1509 Lt.
