Seimas dėl tokio komiteto siūlymo balsuos ketvirtadienį.
Prezidento vetuoti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimai numatė, kad pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti bent vienas valstybės tarnautojas.
Ši tvarka galiotų nuo lapkričio. G.Nausėda pasiūlė valdybas pertvarkyti neskubant – iki pakeitimų sudarytos valdybos veiktų, kol baigsis jų kadencija, o pagal naujas taisykles būtų formuojamos naujos valdybos.
Panašios pozicijos šalies vadovas yra ir dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisų, numatančių pokyčius formuojant valdybas savivaldybių ar valstybės valdomose įmonėse.
Seimas norėjo, kad visos valdybos būtų pertvarkomos jau nuo šių metų lapkričio, kada įsigaliotų pataisos.
„Turi būti elegantiškas išėjimas, bet tas procesas užsitęs ir dvejus, ir trejus metus. O yra valdybų strateginėse įmonėse, kuriose nei valstybės atstovų, nei nepriklausomų narių nėra. Ar tai gerai, kad dar eilę metų ir toliau taip būtų“, – svarstė komitete Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas Virgilijus Poderys.
Prezidento patarėja Vaida Česnulevičiūtė siūlo šią problemą išspręsti patvirtinant daugiau valdybos narių. „Akcininkas gali keisti įstatus ir keisti valdybos narių skaičių – ją išplėsti“, – teigė prezidentūros atstovė.
Seime dar yra svarstomos kitos pataisos, susijusios su tolimesniais valdybų formavimo pokyčiais. Dėl jų Seimas balsuos, o kol kas laukia nepriklausomų ekspertų išvados, kuria remsis apsispręsdamas.
Tomis pataisomis siūloma toliau reformuoti valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų sudarymą –siūloma valdybų daugumą sudaryti iš valstybės tarnautojų, mažinant nepriklausomų narių skaičių.
Dabar Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato, kad nepriklausomi nariai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę valdybos. Valdantieji siekia, kad jų būtų tik penktadalis.
Pataisas buvo skubama vasarą priimti, nes valdantiesiems nepavyko atmesti prezidento veto pataisoms, kuriomis buvo siekiama iš valstybės tarnautojų daugumos formuoti šį valstybės įmonę reorganizuojamos Kelių direkcijos valdybą.
Jei Seimas būtų patvirtinęs naują valstybinių ar savivaldos įmonių valdybų formavimo tvarką, ji būtų galiojusi ir Kelių direkcijos valdybai.
Valdantieji sako, kad įmonių, įgyvendinančių Vyriausybės programas, valdymu turi rūpinti valstybės tarnautojai. Opozicijos atstovai įsitikinę, kad iš valstybės atstovų sudarytos valdybos ne tik prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), bet ir netenkintų valstybės institucijų, nes nėra norinčių valdybose dirbti darbuotojų.
