Seimo Ekonomikos komitetas pirmadienį pritarė Laisvės frakcijos ir konservatorių atstovų siūlymui, kad alkoholio gamintojai gali neturėti nuosavos kokybės tyrimų laboratorijos – užtektų sudaryti sutartis su kitais tyrėjais. Už tai balsavo šeši komiteto nariai, o du susilaikė.
„Tai turės reikšmės naujoms įmonėms, norinčioms ateiti į rinką“, – komitete pirmadienį pristatydama Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas teigė Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė.
Šis palengvinimas galiotų ir stambiems, ir smulkiems gamintojams – licencijas siūloma išduoti visoms įmonėms, nepriklausomai nuo gamybos apimčių.
Pasak I. Pakarklytės, nekokybiškų produktų aptinkama labai mažai – 2017-2020 metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet nustatė iki 2 proc. tokių gėrimų.
Pasak socialdemokrato Gintauto Palucko, alkoholio kiekio reikalavimas naudingas didesniems gamintojams, tačiau kitos sąlygos naudingos mažiesiems.
„Tiems visiems mažiukams atlaisvinimai, kad jie galėtų savo mažos apimties, kraftinius, įdomius ir kūrybiškus gėrimus gaminti, bet tai nesusiję su prekybos atlaisvinimais didiesiems. Tai yra į rinką įleidimas tų mažiukų, kurių niekada didžiųjų nebuvo įleidžiami“, – BNS po posėdžio sakė G.Paluckas.
Tuo metu „valstiečių“ frakcijos atstovas Arvydas Nekrošius sako, kad pataisų priėmimas – „pokiliminis žaidimas dėl samagono įteisinimo“.
„Ar nėra noras parodyti, kad tai yra saugu (samagono varotojimas – BNS), patikima, nes padaryti nepriklausomi laboratoriniai tyrimai “, – BNS teigė A.Nekrošius
Be to, jis nuogąstauja, kad daugiau alkoholio gamintojų leidus pirkti paslaugas iš laboratorijų, gali pablogėti gėrimų kokybė, nes nenustatyta, kaip į laboratarijas mėginiai bus pristatomi.
„Ar gamintojo darbuotojas paims mėginius ir į laboratoriją veš fiziškai, kaip yra su pieno tyrimais, ar laborantas atvažiuos paimti... Toje vežimo stadijoje gali visokių dalykų būti – susikeisti, pasikeisti. Pavyzdžiui, gamintojas pilsto kokį brogą iš Baltarusijos, tyrimams nuveža gerą dalyką, gauna išvadą, o pilsto bet ką“, – BNS kalbėjo A.Nekrošius.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Ilona Drulytė pabrėžė, kad laboratorijos atsakingos tik už tyrimo kokybę.
„Mėginių atrinkimas, kokiame gamybos procese paims, yra įmonės kompetencija“, – teigė ji.
Ant I.Drulytės, tyrimai galėtų būti atliekami ne vienoje, o keliose laboratorijose, kad maža įmonė nebūtų pririšta prie vieno ar kito rinkos dalyvio laboratorijos.
Dabar licencijos gaminti alkoholį išduodamos, kai įmonė turi savo laboratoriją arba neturi, bet gamina nedaug ir juos tiria kitose laboratorijose.
Anksčiau komitetas buvo pritaręs, kad neturintis nuosavos laboratorijos, o tyrimų paslaugas perkantis smulkusis verslas alaus ir sidro gamintų po 0,5 mln. litrų (arba po 5 tūkst. hektolitrų), o vyno, midaus bei kitokio alkoholio – po 10 tūkst. litrų. Valdantieji siūlė šiems gėrimams kartelę pakelti iki 0,1 mln. litrų (1 tūkst. hektolitrų), bet komitetas pritarė siūlymui iš viso neberiboti kiekių.
Dabar komiteto išvadą dar svarstys Seimas.
Anksčiau BNS kalbinti rinkos ekspertai įspėjo, kad tokie Seimo narių siekiai palengvinti verslui sąlygas didins alkoholio prieinamumą. Abejojama ir tuo, ar nesuprastės jo kokybė.
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos pirmininkė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian įsitikinusi, kad neturint savo laboratorijos patiems gamintojams kontroliuoti kokybę gali būti sunkiau.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė Midttun sako, neteisinga gerinti sąlygas verslui, kurio produktai sukelia ligas, priklausomybę. Ji prognozuoja išaugsiantį alkoholio prieinamumas, nes augtų gamybos apimtys, daugėtų alkoholio gamintojų.
