Taip pat tvirtinama, kad ribojimus, kuriuos siūloma nustatyti per skubiai ir vienašališkai, bus galima lengvai apeiti.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo skelbti sankcijų Baltarusijai prigalvojimo moratoriumą
„Atvės (valdantieji – BNS)“, – teigė G.Paluckas.
Pasak jo, priėmus įstatymą, būtų uždraustas importas, tranzitas, prekyba, todėl būtų pakenkta ir Baltarusijos, ir Lietuvos visuomenei bei verslui.
„Iš esmės kenkiame sau pirmiausia ir dar kenkiame Baltarusijos visuomenei. Jeigu kas nors įsivaizduoja, kad taip pakenks režimui, klysta. Visi diktatoriai, autoritarai pirmieji prieina prie biudžeto resursų, jie niekada nebadauja. Darbų netenka ir badauja žmonės“, – sakė G.Paluckas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas tvirtina, kad įstatymą bus sunku svarstyti, nes nėra informacijos, kaip Lietuva atsidūrė tokioje situacijoje.
„Ministrų, Vyriausybės narių, valstybės įmonių atstovų pozicijos nesutampa, kol kas labai neaišku, kaip atsidūrėme tokioje situacijoje, todėl aiškiai vertinti įstatymą labai sudėtinga“, – aiškino L.Savickas.
Jis taip pat pabrėžė, kad įstatymo projektas teikiamas skubotai, jį bus galima apeiti ir planuojamos sankcijos bus neefektyvios, jei jų nepalaikys kitos ES šalys.
„Vyriausybė ir atsakingos institucijos nepadarė savo namų darbų, neparengė bendros pozicijos su kitomis ES šalimis, o dabar, bandant karštakošiškai pridengti nepadarytus darbus, teikia projektą – vienašalį, net nesuponuojant galimybės, kad tai būtų bendras bent jau ar su kaimyninėmis valstybėmis, ar bent jau idealiu atveju ES lygiu pasiektas sutarimas“, – sakė L.Savickas.
„Visi kaštai guls ant Lietuvos pečių su galimybe sankcijas apeiti“, – pridūrė jis.
„Valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui kilo klausimas, kaip bus užtikrinamas įstatymo įgyvendinamas.
„Dažnai iš Baltarusijos įvairios prekės keliauja į trečiasis šalis, nebūtinai į Lietuvą ar Europos Sąjungą (...) Klausimas, kaip kalbėsis su užsienio partneriais, kurie mielai šias prekes perka, šiuo klausimu“, – svarstė jis.
Pasak jo, pirmiausia nukentėtų Lietuvos vežėjai, kurie netektų pajamų, turėtų maršrutų, tuo metu valstybė surinkti mažiau mokesčių.
„Mūsų įmonės, negaudamos pajamų dirbs nuostolingai, nesumokės dividendų, vadinasi, biudžetas automatiškai užprogramuotas dar didesnei skylei negu dabar yra, o tai lems dar didesnį Lietuvos skolinimąsi ateityje“, – prognozavo parlamentaras.
„Baltarusijos produkcija kažkokiais būdais, tikėtina, per tarpininkus, per Ukrainą, Latviją, Lenkiją vis tiek pateks į Lietuvą, tik su didesniu antkainiu ir prekės čia bus brangesnės“, – pridūrė jis.
Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius abejoja, ar apsimoka vienai Lietuvai apriboti prekių iš Baltarusijos tranzitą per Lietuvą.
„Jeigu važiuos per kitas šalis ir galutinius gavėjus pasieks laivais, jokio efekto nebus. Jeigu ne per Lietuvą, per kitas šalis išveš ar atveš“, – BNS sakė K.Starkevičius.
„Visos šitos trąšos turėtų būti įtrauktos į europinį (sankcijų – BNS) paketą, o ne tik atskiros jų grupės, suderinta (...) ir iš to išeinant priimami visi kiti lydintys sprendimai. Jeigu mes vieni (...), tada ir visos pasekmės krenta ant mūsų“, – teigė komiteto vadovas.
Pasak jo, jeigu ES uždraustų prekių iš Baltarusijos judėjimą visoje Bendrijoje, tada visas pasekmes dėl to prisiimtų ES, tačiau jis teigia netikintis, kad visoje ES gali būti sustabdytas prekių iš Baltarusijos judėjimas.
K.Starkevičius sako, kad kol kas nesvarstoma galimybės numatyti kompensacijas Lietuvos verslui dėl tam tikrų suvaržymų gabenant baltarusiškas prekes, kuris dėl to patirs nuotolių.
Vyriausybei ir Seimui siūlomos įvesti sankcijas, kaip sako iniciatoriai, leistų užkirsti kelią ir bet kokiam „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvos teritoriją.
Anot Susisiekimo ministerijos, įstatymu siekiama užtikrinti Lietuvos ir visuomenės saugumo interesus, kurie pažeidžiami dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės agresijos.
Susisiekimo ministerijos teigimu, priėmus įstatymą verslas galimai patirs nuostolių dėl ribojimų, todėl siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį jam pasiruošti.
