Mažiausios algos pasienio savivaldybėse
Šalyje vidutinis atlyginimas augo 9 proc. ir viršijo 600 eur. „į rankas“, tačiau penktadalyje savivaldybių gyventojai uždirbo mažiau kaip 500 eur. atskaičius mokesčius. Mažiausias algas gavo Šalčininkų gyventojai, vidutiniškai jų atlyginimas siekė 451 eur. „į rankas“. Tai – 234 eur. mažiau nei uždirbo vilniečiai.
Statistikos departamentas rodo, kad tarp gaunančių mažiausius atlyginimus rikiuojasi pasienio savivaldybės, tarp jų – jau minėta Šalčininkų savivaldybė, Kalvarijos, Lazdijų ir Zarasų savivaldybės.
Tačiau yra ir mažų savivaldybių, kur gyventojai gauna didesnį nei vidutinį atlyginimą.
„Pavyzdžiui, Jonavos ir Kėdainių rajonų gyventojai gali džiaugtis uždirbantys daugiau nei vidutiniškai Lietuvos dirbantieji (Kėdainiuose vidutinė alga – 604 eur., Jonavoje – 605 eur. – 15min). Investicijų šios savivaldybės taip pat pritraukė daugiau nei kai kurie didieji miestai“, – teigia Lietuvos laisvojo rinkos instituto (LLRI) analitikė Aistė Čepukaitė.
Kai kuriuose regionuose nedirba kas aštuntas gyventojas
Nedarbas penktadalyje savivaldybių taip pat išlieka didelis – analizė rodo, kad Ignalinos r., Lazdijų r. ir Kalvarijos savivaldybėse pernai darbo neturėjo kas aštuntas gyventojas. Apie pusė bedarbių darbo neturėjo ilgiau kaip metus.
Mažiausias nedarbas praeitais metais buvo Elektrėnuose, Kretingoje, Neringoje ir Šiauliuose. Čia darbo neturėjo 5 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
Dėl didelio nedarbo Lazdijų ir Kalvarijos savivaldybėse socialines pašalpas gavo kas dešimtas gyventojas, kai tuo tarpu Neringoje, Klaipėdoje, Vilniuje ir Elektrėnuose jas gavo tik vienas iš šimto gyventojų, rašoma analizėje.
Ž.Šilėnas: investicijų pritraukimu turėtų rūpintis ir centrinė, ir vietos valdžia
Pasak A.Čepukaitės, savivaldybės su prasčiausiais socialiniais rodikliais išsiskiria tuo, kad pritraukia mažiausiai investicijų.
„Radviliškio rajone sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, buvo sukaupta 38 kartus mažiau nei Kėdainiuose. Atitinkamai ir bedarbių Radviliškyje buvo gerokai daugiau, o vidutinis atlyginimas – 133 eurais „į rankas“ mažesnis, – išplatintame pranešime teigia analitikė.
Anot LLRI prezidento Žilvino Šilėno, padėtis, kai ketvirtadalyje savivaldybių sukauptų tiesioginių užsienio investicijų vienam žmogui teko mažiau kaip 100 eur., kelia nerimą.
Anot Ž.Šilėno, regionuose gyvenimas sparčiau gerės tik tada, kai jie sugebės pritraukti investicijų – tiek užsienio, tiek vietos. Tai įgyvendinti turėtų padėti ir centrinė, ir vietos valdžia.
„Centrinė valdžia turėtų neapmokestinti investicijų, t.y. netaikyti pelno mokesčio visam reinvestuojamam pelnui. Dėl investicijų turi konkuruoti ir pačios savivaldybės. Bendraudami su verslininkais girdime daug istorijų, kai planai statyti gamyklą buvo perkelti į kitą šalį dėl biurokratinių kliūčių: leidimų statybai išdavimo vilkinimo, ilgai užtrukusios žemės pasirties keitimo ir t.t.“, – mano jis.
Ž.Šilėno teigimu, vietos valdžia, norėdama iš tiesų padidinti atlyginimus, turėtų savęs paklausti, ar tikrai padarė viską, kad investicijos ateitų būtent į jų regioną.
Analizę „Atlyginimai, nedarbas ir socialinės pašalpos gavėjai – skirtumai tarp savivaldybių” atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
