2019 m. duomenimis paremtame indekse, Lietuvos ekonominės laisvės vertinimas nežymiai padidėjo: nuo 8,10 balo pakilo iki 8,21 balo. Tai mūsų šaliai Pasaulio ekonominės laisvės indekse į viršų iš 11 vietos leido pasistūmėti per tris pozicijas.
Daugiausiai balų Lietuva gavo stabilios pinigų politikos srityje (9,3 iš 10 balų), o mažiausiai – teisėtvarkos sistemos ir nuosavybės teisių apsaugos srityje (7,18 iš 10 balų). Praėjusiais metais šiose srityse Lietuva surinko atitinkamai 7 ir 9,25 balus.
„Aukšta aštuntoji vieta – didelis avansas naujai Lietuvos valdžiai, kurios ambicija kurti patikimą aplinką ir palankias sąlygas visiems, norintiems kurti pridėtinę vertę, yra sveikintinas. Daug metų dalyvaudami Pasaulio ekonominės laisvės indekso sudaryme puikiai matome, kurios sritys pelnė Lietuvai pripažinimą, o kur – būtina pasitempti“, – sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Viena tokių sričių – reguliavimas. „Dėka to, kad Lietuvoje sudarytos geros sąlygos veikti fintech’ui ir rinkos neiškreipia valstybinis komercinis bankas, kredito rinkos reguliavimo srityje mums skiriami aukščiausi balai. Tačiau Lietuvos darbo rinkos reguliavimas iš 165 valstybių įvertintas tik 74 vieta“, – komentavo LLRI prezidentė.
Indekse atkreipiamas dėmesys ir į administracinius reikalavimus verslui. Tai, E.Leontjevos teigimu, rodo, kad įmonėms tenkanti administracinė ir prisitaikymo prie naujų reguliavimų našta vis dar išlieka sunki, erdvė kurti ir lanksčiai lanksčiai reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius – ribota.
„Ypatingai reguliavimo ydos išryškėjo pandemijos metu. Matome, kad valstybės vaidmuo sprendžiant globalius iššūkius auga, o ištekliai išlieka riboti. Todėl labai svarbu, kaip jie yra naudojami – žmonės turi jausti valdžios optimizavimo, debiurokratizavimo pastangas, – įsitikinusi LLRI prezidentė. – Pasaulinės ekonominės laisvės indeksas padeda orientuotis į pokyčius, kurie bus teigiamai įvertinti pasaulio bendruomenės“.
Pirmąsias Pasaulio ekonominės laisvės indekso vietas kaip ir praėjusiais metais dalinasi Honkongas ir Singapūras, toliau rikiuojasi Naujoji Zelandija ir Šveicarija, penketuką užbaigia Sakartvelas.
Estija indekse įvertinta 13-ta, Latvija – 20-ta, Lenkija – 75-a vietomis. Ekonominę laisvę matuojančio indekso pabaigoje – tokios šalys kaip Zimbabvė, Alžyras, Libija, Sudanas, Venesuela. Dėl patikimų duomenų trūkumo į palyginimą neįtrauktos Kuba ir Šiaurės Korėja.
Japonija Pasauliniame ekonominės laisvės indekse užima 18-ą, Vokietija – 22-ą, Italija – 47-ą, Prancūzija – 53-ą, Meksika – 75-ą, Rusija – 100-ąją, Indija – 108-ą, Brazilija – 109-ą, Kinija – 116-ą vietas.
Pasaulio ekonominės laisvės indeksą „Fraser Institute“ kiekvienais metais rengia bendradarbiaudamas su „Economic Freedom Network“ tinklui priklausančiu LLRI ir kitais nepriklausomais mokslinių tyrimų institutais iš beveik 100 pasaulio šalių.
Šalies ekonominės laisvės vertinimui naudojami rodikliai, kurie šalies ekonominę laisvę matuoja penkiose srityse: valdžios dydis ir aprėptis; teisėtvarkos sistema ir nuosavybės teisių apsauga; stabili pinigų politika; užsienio prekybos laisvė; skolinimosi, darbo rinkos bei verslo reguliavimas.
