Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekonominiai iššūkiai 2023 m. vartojimo nesustabdė: Lietuvos gyventojai skolinosi toliau

Augusių palūkanų ir infliacijos iššūkiai 2023-aisiais Lietuvoje vartojimo nesustabdė. Bendrai šalyje išduotų vartojimo paskolų apimtys šių metų pradžioje kirto 1,1 mlrd. eurų ribą, o rinkos dalyviai svarsto, jog nepaisant dalį vartotojų palietusių makroekonominių pokyčių, didžioji jų dalis ne tik išliko finansiškai pajėgi, bet ir didino savo poreikius, rašoma „Urbo“ banko pranešime spaudai.
Eurai
Eurai / 123RF.com nuotr.

Lietuvos banko duomenimis, šiemet sausį išduotų vartojimo paskolų apimtis buvo 1,101 mlrd. eurų, arba 17 proc. didesnė nei prieš metus. Tuo tarpu šiemet vasarį šalyje jau buvo išduota 1,109 mlrd. eurų vertės vartojimo paskolų.

„Lietuvoje vartojimo paskolų suma yra didžiausia istorijoje. Praėjusiais metais skolinimosi apimtys nesustojo. Priešingai, atskiri rinkos dalyviai jaučia dar didesnį vartojimo augimą, nulemtą konkurencinių aplinkybių ir rinkos persiskirstymo“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Jis pastebi, kad vartotojai atidžiai vertina savo poreikius: „trumpiausių“ paskolų, kurių grąžinimo laikotarpis yra iki vienerių metų, bendroje statistikoje yra mažiausia dalis – daugiausiai paskolų išduodama 1 metus viršijantiems laikotarpiams. Tikėtina, kad pastarosiomis finansuojami dideli pirkiniai, būsto poreikiai, automobilio įsigijimas ar remontas.

„Urbo“ banko išduotų vartojimo paskolų portfelis pernai pasiekė 37,65 mln. eurų ir buvo 21 proc. didesnis, palyginti su 2022 metų pabaiga (31,022 mln. eurų).

„Kartu svarbu pažymėti, kad pernai vidutinis išduotos vartojimo paskolos dydis pas mus padidėjo vidutiniškai 10 proc. Įvertinus ir kitą pusę, jog palūkanų normos buvo keliamos siekiant atvėsinti infliaciją, kuri išaugino visų mūsų išlaidas, o Lietuvos darbo rinką palietė lengva darbo vietų mažinimo banga, tai negalėjo neturėti įtakos ir vartojimui. Prašymų dėl vartojimo kredito įmokų atidėjimo padidėjimas buvo, tačiau nežymus – iki 0,5 proc., palyginti su ankstesniais metais“, – pastebi pašnekovas.

Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad paskolų gavėjų finansinis pajėgumas, patikimumas bei galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus yra vertinamas jiems kreipiantis finansavimo, nėra abejonių, kad vartojimą ir skolinimąsi didino finansiškai pajėgūs vartotojai.

J.Ivaškos teigimu, nors vartojimo paskolos išduodamos per keliolika minučių, tačiau klientas per jas patikrinamas pagal atsakingo skolinimo kriterijus.

„Jei gyventojas neturi pakankamo dydžio nuolatinių pajamų, laiku neapmoka sąskaitų, atsidūręs skolininkų sąraše – žinoma, atsakinga finansų institucija jam paskolos neišduos“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Tarp banko pernai išduotų vartojimo paskolų 52 proc. jų gavėjų numatė pasiskolintas lėšas skirti vartojimui, 40 proc. ėmė paskolą namų remontui ar įrengimui, o likusieji – skolinosi automobiliui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?