Ekonominis smurtas – kas tai, kas tampa aukomis ir kaip jį atpažinti

Rizika pakliūti į finansinę priklausomybę nuo artimojo, žmonėms su negalia yra kelis kartus didesnė, tvirtina ekspertai. Jų pastebėjimu, paprastai ekonominio smurto aukos yra negalią turinčios moterys – iš jų atimamos išmokos ar atlyginimas, joms neleidžiama dirbti ar studijuoti, jos izoliuojamos, verčiamos elgetauti, rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime spaudai.
Ekonominis smurtas
Ekonominis smurtas / Shutterstock nuotr.

Kaip sakė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, tokios ekonominio smurto apraiškos dažniausiai vyksta ir lieka už uždarų durų.

„Lietuvoje smurtavimas finansiškai kontroliuojant asmenį su negalia praktiškai neatsispindi jokiose statistikos eilutėse. Nukentėjusioji gali tokio smurto neatpažinti, arba bijo kreiptis pagalbos, kartais ir nežino, kur ją gauti. To priežastis – visuomenės abejingumas. Tai tarsi neegzistuojanti problema. Deja, ji yra visiškai reali“, – pažymėjo M.Jankauskaitė.

Palaikė elgeta

Anot ekspertės, ekonominis smurtas yra viena iš prievartinės kontrolės formų, stipriai susijusi su psichologine prievarta, kuri ilgainiui gali peraugti į seksualinį ir fizinį smurtą. Ji pasireiškia finansiškai apribojant arba panaikinant žmogaus laisvę. Žmonių su negalia atvejais ekonominis smurtas įgauna specifiškumo.

„Pasitaiko, kad partneris, sutuoktinis ar globėjas pasisavina gaunamas išmokas, naudoja pinigus tik savo reikmėms. Arba jei ir palieka lėšų, verčia atsiskaityti už kiekvieną centą. Kitas paplitęs kontrolės modelis, kai deklaruojamas rūpestis žmogumi su negalia virsta tuo, kad šis apskritai netenka jokios sprendimo galimybės. Negali ne tik disponuoti savo lėšomis, bet ir apskritai nuspręsti, ką ir kada veikti savo gyvenime“, – sakė M.Jankauskaitė.

Tokiais atvejais žmogus su negalia, anot jos, netenka bet kokio savarankiškumo, jam draudžiama dirbti, mokytis, prasmingai leisti laisvalaikį. „Pasitaiko ir atvirkščiai – asmuo verčiamas užsiimti veikla, kurios jis nenori, tarkime, elgetauti. Galbūt tai nėra masinis reiškinys, bet tokie atvejai egzistuoja.

Tai – dalies visuomenės nuostatų pasekmė, kuri stiprina jau įsigalėjusius stereotipus apie žmones su negalia“, – įsitikinusi žmogaus teisių ekspertė.

M.Jankauskaitė prisiminė situaciją, kai jos pažįstama su judėjimo negalia laukė draugės prie prekybos centro, o praeiviai ėmė jai dalinti smulkius pinigus.

„Ją automatiškai palaikė elgeta vien dėl to, kad sėdi vežimėlyje. Moteris pasijautė itin blogai, sumenkinta ir įžeista. Apskritai pas mus žmogus su negalia neretai suprantamas tik kaip bejėgis, pažeidžiamas, vertas išmaldos. Įsivaizduokite, kaip tai skaudina žmones“, – teigė Lygių galimybių plėtros centro atstovė.

Bendravimo ribojimas – rimtas signalas

Statistika liudija, kad virš 80 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje yra moterys, o per 90 proc. smurtautojų – vyrai.

„Negalios aspektas šios dinamikos nekeičia, atvirkščiai – tik sustiprina ją. Patriarchalinėmis nuostatomis besivadovaujantys vyrai siekia kontroliuoti moteris, o negalia pažeidžiamumą tik dar labiau sustiprina.

Todėl, remiantis įvairiais skaičiavimais, moterims su negalia, lyginant su su moterimis be negalios, rizika patirti bet kurios rūšies smurtą artimoje aplinkoje padidėja nuo dviejų iki penkių kartų. Didžiausias pavojus kyla moterims su intelekto negalia, ypač kai kalbame apie seksualinį smurtą“, – akcentavo M.Jankauskaitė.

Ekspertės pastebėjimu, smurto atveju pirmas kontrolės žingsnis yra žmogaus izoliavimas nuo socialinių kontaktų. „Paprastai kuo jų mažiau, tuo lengviau primesti savo valią. Bandymai riboti moters bendravimą su aplinkiniais, yra rimtas pavojaus signalas, kurio ignoruoti negalima. Tai gali privesti prie visiškos finansinės kontrolės, žmogaus menkinimo, žeminimo, gąsdinimo, galų gale fizinio smurto apraiškų“, – teigė ji.

Prevencija – keisti nuostatas

Patyrusiems bet kokios rūšies smurtą artimoje aplinkoje ar turintiems pagrindo įtarti, kad toks smurtas vyksta, M.Jankauskaitė pataria kreiptis į specializuotuos kompleksinės pagalbos centrus. Juose gyvai arba telefonu galima rasti psichologinę ir teisinę pagalbą. Specialistės patars, kur, esant reikalui, gauti apgyvendinimo, ar kitas paslaugas.

„Tiesa, tokios pagalbos prieiga būtent žmonėms su negalia nėra be trūkumų, pavyzdžiui, ne visi specialistai yra pasiruošę bendrauti su smurtą patyrusiosiomis, kurios turi regos, klausos sutrikimų ar juda techninių priemonių pagalba, bet po truputį ir čia einama gera linkme“, – sakė ekspertė.

Jos teigimu, siekiant mažinti smurtą prieš asmenis su negalia, svarbu keisti visuomenėje nusistovėjusius stereotipus, atidžiau stebėti ir fiksuoti nederamo elgesio apraiškas.

„Geriausia prevencija būtent prieš ekonominį smurtą yra aktyvesnis asmenų su negalia įtraukimas į socialinį gyvenimą bei darbo rinką, emocinio ir finansinio raštingumo didinimas. Finansiškai įšprusęs ir nepriklausomas žmogus rečiau tampa ekonominio smurto auka, nesvarbu, su negalia, ar be jos“, – konstatavo M.Jankauskaitė.

Atmintinė patyrus ar pastebėjus smurtą artimoje aplinkoje:

  • Skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112
  • Kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą tel. +370 700 55516 (emocinė parama, teisinės konsultacijos)
  • Visa informacija apie smurtą ir pagalbą vienoje vietoje www.visureikalas.lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos