Šalies vadovas siūlo, kad NPD didinimas nuo 460 eurų iki 510 eurų galėtų įsigalioti atgaline data – nuo sausio 1 dienos.
Tuo metu vienkartinės išmokos būtų skiriamos pensininkams, daugiavaikėms šeimoms.
G.Nausėda antradienį taip pat tvirtino, kad priemonės, kurių jau imtasi siekiant padėti gyventojams, yra nepakankamos.
NPD didinti anksčiau ar vėliau reikės
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė siūlymą didinti NPD iš visų priemonių vertinantis palankiausiai, nes anksčiau ar vėliau tai daryti reikės.
„Dabar yra aukšta konkurencija dėl darbuotojų, dalis prašo didesnio darbo užmokesčio, dalis žada emigruoti dėl to, tai anksčiau ar vėliau NPD reikės didinti. Tai gal galima kažkaip paaiškinti žmonėms, kad dabar, kai yra didelė išorinė infliacija, užbėgdami įvykiams už akių padidiname, kitais metais didinsime mažiau, kad valdytume lūkesčius. Tai turbūt būtų toks sprendimas, kurį padarę nemestume kelio dėl takelio“, – 15min sakė Ž.Mauricas.
Pasak ekonomisto, tai būtų geresnė priemonė nei sprendimas laikinai naikinti pridėtinės vertės mokestį šildymui.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat buvo linkęs teigiamai vertinti siūlymą didinti NPD – pasak jo, taip bus didinamos mažiausios pajamos. Tiesa, jis turėjo kritikos dėl siūlymo priemonę įgyvendinti atgaline data.
„Nemanipuliuočiau ta atbuline data. Supraskime, kad ta situacija jau praėjo ir gal tai galėtų būti taikoma nuo vasario mėnesio ar panašiai“, – teigė M.Dubnikovas.
Vienkartinės išmokos įsuks infliacijos spiralę, nukeliaus į kojinę
Nors tikslai, kurių siekiama šalies vadovo pasiūlymais, ir yra geri, tačiau vienkartinių išmokų dalijimas gali atsisukti kitu galu – pavyzdžiui, didinti vidinę infliaciją. Ž.Mauricas sakė, kad kol kas pastaroji nedominuoja, tačiau jau nuo metų vidurio apie ją girdėsime daugiau.
„Vidinę infliaciją kaitina dosnus ekonomikos skatinimas ir formuojami lūkesčiai, kad atlyginimai ir toliau kils po 10 proc., pensijos kils, žodžiu, viskas kils. Ją suvaldyti Lietuvai bus sunkiau. Išorinė infliacija yra laikina, o vidinė gali būti labiau ilgalaikė, nes gali užsukti užburtą infliacijos ir darbo užmokesčio ratą. Tada darbo užmokestis vėl skatina infliaciją ir tas ratas užsisuka. Jį sunkiau sustabdyti“, – dėstė Ž.Mauricas.
Panašiai apie siūlymus atsiliepė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris feisbuke dėstė, kad „visa šita pagalba infliacijos neužgesins, o ją dar labiau pakaitins.“
„Iš biudžeto jau trečius metus labai dosniai liejasi išlaidos (iš skolintų pinigų), didinančios paklausą, kurios nepasiveja pasiūla. Darbuotojų trūksta labiau nei pirkėjų. Butų spėjama pastatyti mažiau nei jų nuperkama”, – rašė N.Mačiulis.
M.Dubnikovas antrino ekonomistams teigdamas, jog vienkartinių išmokų skirti nereikėtų. Jis prisiminė ankstesnę Vyriausybę, kuri taip pat dalijo 200 eurų dydžio vienkartines išmokas pensininkams, bei pastebėjo, kad dalimi atvejų šie pinigai atgal į ekonomiką nesugrįžta.
Vidinę infliaciją kaitina dosnus ekonomikos skatinimas ir formuojami lūkesčiai, kad atlyginimai ir toliau kils po 10 proc., pensijos kils, žodžiu, viskas kils.
„Šios išmokos gali nukeliauti trimis būdais – pirma, į ekonomiką, kai yra išleidžiamos, padengiamos sąnaudos, antras – nukreipiamos į santaupas. Tada tie pinigai nukeliauja iš biudžeto į kojinę. Trečias būdas – išmoka dalimi išleidžiama, dalimi ne. Šiuo atveju turbūt nereikėtų to daryti, nes tiek pensijos, tiek minimali alga buvo didinama ir minimalias ar mažesnes pajamas gaunantys žmonės gali amortizuoti šiandien tą infliacijos efektą. Nereikėtų perlenkti lazdos“, – nurodė M.Dubnikovas.
Poveikis gyventojams bus nežymus
Ekspertai sutiko, kad prezidento siūlymai naštos gyventojams ženkliai nesumažins. „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, jog energetikos išteklių infliacija gruodį siekė 38,4 proc., o šilumos – 60 proc.
„Tų sprendimų poveikis nebus toks, kad jis nuims iš vartotojų visą finansinę naštą, kuri atsirado dėl energetikos išteklių pabrangimo. Nes NPD didinimas yra geras dalykas, o vienkartinės išmokos ir yra vienkartinės. Realiai turėsime aukštą energetikos išteklių infliaciją iki balandžio, gegužės mėnesių“, – prognozavo A.Izgorodinas.
Jis sakė šioje vietoje pasigendantis dėmesio verslui.
„Įmonėms elektros ir kitų išteklių kainos pakilo labai stipriai per metus, ir įmonės toliau kels prekių ir paslaugų kainas, kas reiškia ir ganėtinai didelę bendrą infliaciją. Aš sakyčiau, kad jei šitas klausimas būtų sprendžiamas ganėtinai rimtai, aš imčiausi radikalesnio sprendimo – Vyriausybė galėtų pasiskolinti finansų rinkose, įsikišti į energetinę rinką ir vartotojams bei įmonėms tiesiogiai kompensuoti dalį praradimų“, – kalbėjo ekonomistas.
Panašiai kalbėjo ir Ž.Mauricas, pateikęs pavyzdį, kad jei gyventojo pajamos siekia 10 tūkst. eurų per metus, dėl vienkartinės išmokos jis pajus vos vieno procento augimą.
„Tai nėra labai reikšminga suma pajamoms. Kažkokio didelio poveikio nebus. Aišku, jei pajamos mažos, gal tų procentų daugiau yra, bet stebuklų tikėtis neverta. Jei pajamos auga procentu geresniu atveju, o tarkime infliacija – 12 proc., tai perkamoji galia 12 proc. atima, o 100 eurų prideda procentą. Tai lašas jūroje“, – teigė „Luminor“ ekonomistas.
Pasak Ž.Maurico, šios priemonės labiau skirtos tam, kad visuomenė „nuleistų garą“.
Finansų ministrė: atsakingai vertinsime pasiūlymus
Finansų ministrė Gintarė Skaistė komentare 15min nurodė, kad apie šiuos prezidento siūlymus išgirdo ką tik, juos Finansų ministerija atsakingai įvertins.
„Tiesa, noriu priminti, jog naujasis 2022 m. biudžetas priimtas dar tik prieš mėnesį, o rengdama jį Vyriausybė ruošėsi esamam ekonominiam scenarijui. Kitaip tariant, įvertinus pasaulines energetikos kainų augimo tendencijas, Vyriausybė tvirtindama šių metų biudžetą jau ėmėsi sprendimų šiais metais gyventojų pajamas didinti sparčiau, nei auga infliacija, tam skiriant per 1 milijardą eurų. Dėl kalendorinės metų pradžios ir atlyginimų mokėjimo terminų šie sprendimai netrukus pasieks žmones realiu pajamų padidėjimu“, – 15min teigė G.Skaistė.
Ji vardijo, kad šuo šių metų pradžios pensijos vidutiniškai auga 12 proc., minimali mėnesinė alga – 13,7 proc., neapmokestinamųjų pajamų dydis – 15 proc., o vidutinis darbo užmokestis, numatoma, augs per 9 proc.
Skaičiuojama, jog mažiausiai uždirbantiems gyventojams pajamos „į rankas“ šiemet augs apie 65 eurais, pensijos auga apie 50 eurų, papildomai vienišiems asmenims skiriama 32 eurų išmoka. Mokytojams ir pareigūnams vidutiniškai pajamos „į rankas“ augs apie 100 eurų, medikams – 55-90 eurų, o socialiniams, kultūros ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams – 30-80 eurų.
G.Skaistė priminė, kad dar 2021 m. rudenį pateiktas ir priimtas pirmas energijos kainų stabilizavimo priemonių paketas: sprendimai dėl elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo atidėjimo pusmečiui, šilumos gamintojams taikomo dujų pirkimo modelio pakeitimo ir „Ignitis“ dujų kainos kilimo buitiniams vartotojams išdėstymo.
Šią savaitę Vyriausybė patvirtino antrąjį energijos kainų šuolį amortizuojančių priemonių paketą: 0 proc. PVM gyventojams centralizuotai teikiamai šilumai šiam šildymo sezonui, kompensuojant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto, ir papildomus 35 mln. eurų Energetikos ministerijos kuruojamoms paramos priemonėms saulės elektrinių įsigijimui arba įsirengimui namų ūkiuose.
„Tikimės, jos šiuos pasiūlymus Seimas palaikys“, – vylėsi G.Skaistė.
M.Majauskas: pasiūlymai, padėsiantys sumažinti infliacijos pasekmes, turi būti rimtai svarstomi
Apie prezidento siūlymus pasisakė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas. Jis 15min teigė, kad siūlymai, padėsiantys sumažinti infliacijos pasekmes, turi būti rimtai svarstomi.
„Šiuo atveju nėra taip svarbu, ar jie teikiami Vyriausybės, Prezidento ar Seimo opozicijos. Galutinius sprendimus priims Seimas, remdamasis Vyriausybės ir Seimo BFK išvadomis dėl siūlomų priemonių efektyvumo, poveikio infliacijai ir viešiesiems finansams”, – 15min sakė M.Majauskas.
Seimo statutas numato, kad jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių.
Statistikos departamentas sausio pabaigoje pranešė, kad Lietuvoje sausį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 1,8 proc., o suderinta išankstinė metinė (sausį, palyginti su 2021-ųjų sausio mėnesiu) infliacija buvo 12,2 proc.
Metinė infliacija pastarąjį kartą tokia buvo 2008 metų rugpjūtį.
