Valdantieji Seime ketvirtadienį registravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma Vyriausybei nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos Valstybinio Plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti galimybę valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė valstybinio banko steigimo idėjoje įžvelgia riziką. Pirmiausia dėl to, kad politikai jau anksčiau yra išreiškę norus, kad valstybinis bankas veiktų tose nišose, iš kurių traukiasi komerciniai bankai.
Pavyzdžiui, veiktų atokiose kaimo vietovėse, kur komerciniams bankams teikti paslaugas atrodo nepelninga, dalintų paskolas verslams, kurių nekredituoja komerciniai bankai. I.Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad tokiu atveju valstybinis bankas tiesiog taptų našta biudžetui.
„Nuogąstavimų kelia, kad Lietuvoje gali būti nueita populistiniu keliu ir būti sukurtas bankas, kuris turėtų veikti tose srityse, kurios yra visiškai nepelningos ir iš kurių komercinė bankininkystė traukiasi. Jei šis bankas veiktų priešingai nei komerciniai, tai tiesiog veiktų nuostolingai, prisiimtų papildomų rizikų, aptarnautų ekonomikos dalyvius, kurių nekredituoja rinkos dalyviai.
Toks bankas būtų našta mokesčių mokėtojams, nes jiems reikėtų išlaikyti socialinėms reikmėms skirtą darinį, kurio patikimumas būtų kvestionuojamas ilgalaikiu laikotarpiu“, – pabrėžė ekonomistė.
Pasak jos, valstybiniai bankai paprastai ne tik siekia pelno, bet ir teikia socialines, infrastruktūros, plėtros funkcijas, dėl kurių sunkiau pamatuoti, ar bankas veikia efektyviai.
„Šitų tikslų dualume ir slypi problema: labai sunku pamatuoti, ar pateisinama pelno nebuvimas, ar efektyviai valdomi ištekliai, ar nenaudojami jie piktybiniais tikslais“, – pabrėžia I.Genytė-Pikčienė.
Banką teks subsidijuoti
Ekonomistai įsitikinę, kad jei valstybinis bankas teiks paskolas rizikingesniems klientams negu leistų rizikos valdymo praktikos, jis tiesiog prigeneruos daugiau blogų paskolų.
„Jos galiausiai kaupiasi ir tą banką gali ir paskandinti“, – pabrėžė I.Genytė-Pikčienė.
Kad valstybinis bankas gali tapti našta biudžetui, įsitikinęs ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas Algirdas Bartkus. Pasak jo, Lietuvoje bankiniame sektoriuje santykinai didelė koncentracija dėl mažos rinkos, kuri dar susitraukė dėl emigracijos.
Tad valstybinis bankas, norėdamas veikti efektyviai, turės elgtis kaip ir komerciniai bankai, nes priešingu atveju – pavyzdžiui, intensyviau kredituojant verslą, tiesiog augs blogų paskolų portfelis.
„Ant ko guls tas blogų paskolų portfelis? Ant visų gyventojų ir įmonių pečių. Net jei įsteigtų valstybinį banką, tai jis būtų subsidijuojamas. Kam reikia žaislo, kurį brangu išlaikyti“, – stebėjosi A.Bartkus.
Ekonomistas kritikavo ir valdančiųjų nuostatą, kad valstybinis bankas, skirtingai nei komerciniai, susitelks į regionų plėtrą.
„Bet klausimas, ar reikia tuos regionus skatinti? Supildami pinigus į regionus, mes tuos pinigus išmesime lauk. Investicijos į dalį regionų neperspektyvios“, – 15min sakė ekonomistas.
M.Dubnikovas: tai rinkėjų pakutenimas prieš rinkimus
Ekonomistas Marius Dubnikovas mano, kad valstybė suka klaidingu keliu. „Dabar gali atsirasti poreikis steigti valstybines vaistines, gal net ir prekybos centrus. Tai pavojingas siūlymas“, – mano jis.
Valstybės Plėtros bankas galbūt nusitaikytų į ES pinigų „pasaugojimą“, skirstymą, nors tam yra įkurtos valstybinės institucijos, sako analitikas. „Invega“ jau seniai veikia, tai kam dar reikalingas naujas bankas? Man čia panašu į „valstiečių“ elektorato jausmų kutenimą prieš rinkimus, o ne realius žingsnius“, – teigė M.Dubnikovas.
Jo nuomone, valdantieji taip rinkėjams meta reklaminę žinią. „Einame klaidingu valstybinio kapitalizmo keliu“, – įsitikinęs M.Dubnikovas.
Lietuvos bankas: mažmeninį banką vertintume rezervuotai
Idėjos steigti valstybinį mažmeninį banką nepalaiko ir Lietuvos centrinis bankas.
Lietuvos bankas teigia, kad būtų galima diskutuoti apie valstybės kontroliuojamų vystymo bankų steigimą, kurių paskirtis susijusi su infrastruktūrinių projektų finansavimu, taip pat su garantijų teikimu rinkos dalyviams, siekiantiems pasiskolinti kredito įstaigose. Tokių užuomazgų Lietuvoje jau yra – tuo užsiima „Invega“, Žemės ūkio garantijų fondas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA).
„Tačiau siekį kurti mažmeninį banką, vertintume rezervuotai. Bet kuriuo atveju, prieš priimant sprendimus, pirmiausiai būtina atlikti kaštų ir naudos analizę. Taip pat svarbu nepamiršti, kad priežiūros standartai nuo bankų nuosavybės formos tikrai nekistų – jokių nuolaidų valstybiniam bankui nebūtų“, – pabrėžiama Lietuvos banko atsiųstame komentare 15min.
Lietuvos bankas taip pat primena, kad bankų koncentracijos klausimai yra sprendžiami ir kitais keliais, pavyzdžiui, per visos valstybės įgyvendinamą FinTech strategiją išduodant licencijas naujos kartos rinkos dalyviams (e.bankams), užimant aktyvią poziciją diskutuojant už bendros Europos finansų paslaugų rinkos realizavimą ne tik popieriuje, bet ir praktikoje.
Vidurio Europoje tendencijos priešingos
I.Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad tendencijos Vidurio ir Rytų Europoje priešingos – šalys kaip tik stengiasi eiti ne valstybinių bankų steigimo, bet privatizavimo kryptimi. Kaip pavyzdį ji minėjo Slovėniją, kurioje 2013 metais kilo rimta krizė dėl per didelio kiekio valstybinių bankų.
„Šie bankai dėl neefektyvios veiklos, blogų paskolų svorio portfelyje susidūrė su rimtomis problemomis, lokalia krize, dėl kurios valstybei net teko brangiau skolintis. Šalis suko privatizavimo keliu ir siekė persitvarkyti. Tad neturint gilių tradicijų, patirties ir žinių, tokio banko kūrimas kelia klausimų“, – pabrėžė ekonomistė.
Tuo tarpu A.Bartkus siūlė siekiant didinti konkurenciją bankiniame sektoriuje užuot steigus valstybinį banką, dėti daugiau pastangų prisikviesti komercinį banką iš kitų šalių – pavyzdžiui, Lenkijos.