„Bloomberg“ apklausa, kurioje dalyvavo 34 ekonomistai, atskleidė, kad 71 proc. respondentų teigė, kad pavojus, jog Graikija 2016 m. pabaigoje bus priversta palikti euro zoną, išlieka didelis.
70 proc. jų sakė, kad šiais metais šalies finansų situacija išliks stabili, tačiau beveik pusė jų abejojo, ar 86 mln. vertės finansinio gelbėjimo paketo Atėnams užteks.
Nors Graikijos parlamentas ir pritarė reformų, kurių kreditoriai reikalavo mainais į finansinio gelbėjimo paketą, planui, tačiau tarptautinė bendruomenė vis dar abejoja Atėnų galimybėmis jas įgyvendinti.
Nors Graikijos parlamentas ir pritarė reformų, kurių kreditoriai reikalavo mainais į finansinio gelbėjimo paketą, planui, tačiau tarptautinė bendruomenė vis dar abejoja Atėnų galimybėmis jas įgyvendinti.
Europos skolintojai atsisako restruktūrizuoti Graikijos skolas, nors Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sako, kad šį žingsnį žengti būtina norint stabilizuoti šalies finansus.
TVF nuomonei dėl skolų restruktūrizacijos praėjusią savaitę pritarė ir Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi.
Be to, nežinoma kokias pasekmes ekonomikai atneš dar griežtesnės taupymo priemonės.
„Be skolų naštos mažinimo, šio paketo (finansinio gelbėjimo) nebus gana“ – tikino banko „Commerzbank“ ekonomistas Peteris Dixonas.
Panašu, kad tokios nuomonės laikosi nemažai ES šalių ir ekonomistų, tačiau intensyviai tam priešinasi Vokietija. Pastarosios kanclerė Angela Merkel tikina, kad nėra pasiruošusi šiuo metu palengvinti skolų naštos Graikijai.
Nors pirmadienį Graikijoje duris po trijų savaičių atvėrė bankai, tačiau Atėnų akcijų birža, remiantis dviejų šaltinių šalies vyriausybėje teigimu, nedirbs bent jau iki trečiadienio.
Maža to, pirmadienį Atėnai TVF taip pat pagaliau pervedė 2 mlrd. eurų vėluojančių skolų mokėjimų.
„Be skolos nurašymo sunku įsivaizduoti, kad šalis galėtų būti gyvybinga euro zonoje“, – niūrią Graikijos ateitį piešė „Merrion Capital Group Ltd.” vyriausiasis ekonomistas Alanas McQuaidas.