Penktadienį Vyriausybė pritarė patikslintam 2021 metų biudžeto projektui. Jame numatytas viešųjų išlaidų augimas, didinsiantis valdžios sektoriaus deficitą iki 8,4 proc. BVP. Tai yra 1,4 proc. punkto daugiau, nei pernai metų pabaigoje patvirtintame biudžeto variante.
PLAČIAU SKAITYKITE: Ant Vyriausybės stalo – patikslintas 2021-ųjų biudžeto projektas, šimtais milijonų augančios išlaidos ir besipučiantis deficitas.
Svarsto, ar I.Šimonytė bando atsigriebti už praėjusią krizę
Anot Algirdo Bartkaus, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento, patikslintas biudžeto deficitas beveik nepasikeitė nuo teikto praėjusių metų pabaigoje.
„Net jei jie dar labiau būtų padidinę biudžeto deficitą, tai būtų kalbėjimas, ar iki nosies, ar iki akių nuskendęs pelkėje. Ar dar akys, ar jau tik plaukai kyšo. Koks skirtumas, nes jau vis tiek yra dumble. Tai nieko gero, be to, gyvenimas ne pagal pajamas visada turi savo kainą“, – įsitikinęs jis.
A.Bartkus paties biudžeto deficito nedramatizuoja, tačiau tik tuo atveju, jei dėl to nedidės ir neatsiras naujų mokesčių.
„Reikia susitaikyti, kad dėl kovido padėtis yra tokia, nieko negalima padaryti. Tačiau reikia stengtis kaip įmanoma labiau atgaivinti ekonomiką. Pirmiausia, vengti mega karantino, nes jis sumažina pajamas ir pareikalauja visokių ubagiškų subsidijų – apie 270 eurų yra varganos, ubagiškos lėšos, kurios biudžetui kainuoja labai daug. Tai nėra pagalba, kurios kaina yra milžiniška“, – kalbėjo jis.
Kartu, anot eksperto, valstybė privalo ieškoti būdų, kaip būtų galima pritraukti daugiau investicijų, dėl kurių šalyje atsirastų naujų darbo vietų.
„Jeigu ekonomika neaugs sparčiau nei augo anksčiau, tai greičiausiai pareikalaus naujų, mažų, nedidelių mokesčių prisigalvojimo. Kad ant šio grėblio neužliptų, būtinas investicijų pritraukimas ir jų augimas, naujų darbo vietų kūrimas. Čia yra pagrindinis prioritetas“, – kalbėjo pašnekovas.
A.Bartkus net juokavo, kad reikėtų premjerės Ingridos Šimonytės paklausti, ar jos „nekankina kompleksai ar užgauta savimeilė“.
„Apie Šimonytę visada sklandė gandai, kad ji yra diržų veržikė, nors iš pradžių prie Kubiliaus finansų ministras buvo Šemeta, o ne ji. Ir ji visiems viską sumažino ir t. t., o dabar yra tarsi noras atvirkščiai, žutbūt priešingai pademonstruoti, kad ji jokia ne diržų veržikė, kaip tik, padidins pensijas, išmokas, kai didinti jas nėra jokių galimybių“, – svarstė jis.
Abejoja biudžeto deficito pagrįstumu
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, 15min tikino, jog Lietuvos biudžeto deficitas yra vienas mažiausių tarp ES šalių. Tuo labiau, kad Tarptautinis valiutos fondas ar kitos tarptautinės institucijos rekomenduoja skirti krizės valdymui pakankamai lėšų.
„Šiuo metu gyvename tokioje aplinkoje, kur niekas per daug nesureikšmina biudžeto ir valstybės skolos. Lietuvai tai ypač aktualu, kad mūsų skola net ir po šios pandemijos lieka viena mažiausių Europos Sąjungoje. Tikrai neatsiranda jokių rizikų, susijusių su valstybės skolos tvarumu ar su valstybės mokumu“, – įsitikinęs jis.
Tačiau N.Mačiulis įžvelgia riziką deficito pagrįstume. Anot jo, Lietuvos ekonomika jau šių metų pirmą pusmetį atsigavo, be to, lieka nedidelė dalis sektorių, kurie dėl ribojimų negalėjo veikti. Tačiau jis tiki, kad ir jie greitu metu dėl skiepijimo ir ribojimų panaikinimo turėtų atsigauti.
„Turime sparčiai augančią ekonomiką. Panašu, kad augimas šiemet bus tikrai vienas iš spartesnių regione. Taip pat turime didelį biudžeto deficitą, kuris skatina ekonomiką. Tai vadovėlinis pavyzdys, kaip prie tokių aplinkybių perkaista ekonomika, atsiranda per didelė infliacija, ką jau matome dabar. Kol kas ji didėja dėl žaliavų kainų padidėjimo, bet įsibėgės ir darbo sąnaudų augimas bei sparčiau augančios vartojimo kainos“, – kalbėjo jis.
N.Mačiulio teigimu, socialinės išmokos, tokios kaip planuojama vienišų pensininkų pensijos, gali ir turi būti didinamos iš vidinių tvarių išteklių. Ekonomisto nuomone, jeigu didėja šalyje užimtumas, vidutinis darbo užmokestis, dėl ko kyla ir „Sodros“ pajamos ir iš jų galima didinti senatvės pensijas ir kitas socialines išmokas.
„Skola nėra geras ir tvarus šaltinis tokių išmokų didinimui. Bet, man atrodo, kad kol kas taip ir planuojama, kad iš „Sodros“ pajamų didės socialinės išmokos, nes matome tikrai spartų užimtumo augimą ir vidutinio darbo užmokesčio augimas neišsikvėpė, pirmą šių metų ketvirtį vėl dešimtadaliu buvo didesnis nei prieš metus. Tai tikrai reiškia, kad ir „Sodros“ pajamos augs daugiau nei dešimtadaliu ir lėšų socialinių išmokų didinimui neturėtų trukti bent jau trumpuoju laikotarpiu“, – įsitikinęs ekonomistas.
Prognozuoja mažesnį deficitą metų pabaigoje
Tuo tarpu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad 8,4 proc. biudžeto deficitas – pesimistinis variantas. Jis tiki, kad metų pabaigoje šis rodiklis realiai galėtų būti mažesnis. Jo nuomone, esminės įtakos galimai geresniam variantui turės biudžeto struktūra ir galimas V formos vartojimo atsigavimas Lietuvoje.
„Jau matėme, kad tikriausiai bus V formos vartojimo atsigavimas kovo mėnesio mažmeninės prekybos statistikoje, kai truputėlį tik atlaisvino prekybos taisykles parduotuvėms, kurios turi įėjimą iš lauko. Kovo mėnesį mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis iškart padidėjo maždaug trečdaliu. Iš to galima daryti išvadą, kad kai bus sušvelnintas karantinas, vartojimas stipriai augs. Be to, tai yra labai svarbu biudžetui, nes Lietuvoje apie 60 proc. mokestinių pajamų generuoja pridėtinės vertės mokestis ir akcizai.
Gali būti ir 8 proc. deficitas, bet su sąlyga, kad matysime lėtą vartojimo atšaukimą. Bet metų pabaigoje, jeigu išlaikysime lėtą vakcinavimo tempą ir rudenį stipriai nereikės griežtinti karantino, metinis rezultatas gali būti gerokai geresnis negu šiuo metu matomas“, – kalbėjo jis.
A.Izgorodino teigimu, nors skaičiai gąsdina ir „8 proc. biudžeto deficitas yra kosmosas“, bet lyginant su praėjusia finansine krize, Lietuva finansų rinkoje skolinasi labai pigiai. Dėl to, jo nuomone, biudžeto deficitas yra toleruotinas, nes jį lengvai galima refinansuoti.
Tačiau A.Izgorodinas pasisako už papildomą ekonomikos ir verslo skatinimą. Jo nuomone, dabar nutraukti paramą smulkiam ir vidutiniam verslui būtų šūvis sau į kojas.
„Įmonių apyvartos šiuo metu po truputėlį atsigauna, bet bendra finansinė situacija, ypač smulkiame ir vidutiniame versle (SVV) išlieka gana komplikuota. Iš kitos pusės, SVV atkirstas nuo tradicinio finansavimo, bankai labiau likę finansuoti stambų verslą, kuris yra stabilus, nors SVV generuoja daugiau nei 70 proc. Lietuvos BVP. Žiūrint į šiuos išskaičiavimus, skatinimą tikrai reikia tęsti, nes verslo būklė gana trapi“, – įsitikinęs pašnekovas.
